Imagined communities and asymmetric distribution of power: some abstracting remarks
LTIstoriografijos moksle „kolaboravimo“ sąvoka paprastai siejama su Antruoju pasauliniu karu irpokariu. Visgi bendrąja prasme kolaboravimo reiškinys nėra svetimas kitoms epochoms ir įvairioms žmogiškojo patyrimo sritims. Siekiant apibrėžti, ką „kolaboravimas“ reiškia šiandien ir ką reiškė praeityje, būtina gilintis į šio reiškinio priežastis bei socialinius kontekstus, kuriuose šis fenomenas gyvavo. Būtent tokio tikslo siekiama šio specialaus, teminio žurnalo numerio publikacijose. Įvade neįmanoma apžvelgti visų kolaboravimo reiškinio aspektų, nagrinėjamų toliau pateiktuose straipsniuose. Todėl pirmiausiai pateiksime tris bendruosius, visam numeriui galiojančius pastebėjimus, o vėliau pereisime prie pastabų apie kolaboravimo tipus skirtinguose visuomeniniuose ir istoriniuose kontekstuose. Pirma, moksliniuose tyrimuose prasminga skirti dvi kolaboravimo reiškinio dimensijas: chronologinę ir sąvokinę. Tai reiškia, kad netgi antropologine konstanta laikoma kolaboravimo samprata laikui bėgant kinta. Antra, kolaboravimas yra glaudžiai susijęs su ideologijomis ir bendruomenėmis, nes kolaboruoti reiškia tebebūti bendruomenės atstovu, bet veikti jos nenaudai, svetimųjų pusėje. Trečia, kolaboravimas yra visuomet susijęs su galios santykių asimetrija, nereikalauja vidinio įsitikinimo, bet kartu palieka racionalaus pasirinkimo galimybę, dėl kurios kolaboravimas virsta atgrasiu. Siekiant įsigilinti į kolaboravimo reiškinį istorijos tėkmėje, įvadinio straipsnio pabaigoje siūloma skirti etninį, visuomeninį, karinį ir kitus išsamiau pristatomus kolaboravimo tipus.
ENIn the science of historiography, the concept of “collaboration” is usually related to the World War II and the after-war period. However, in its general sense, the phenomenon of collaboration is not unusual to other epochs and different human experiences. In order to emphasize what did “collaboration” mean in the past and means today, it is necessary to analyse the reasons and social contexts of the phenomenon. This aim is determined in the publication of this special, thematic magazine. It is impossible to review all aspects of the collaboration phenomenon in the introduction, therefore, they are analysed in further articles. Thus, three notes that are common for the whole number of the magazine are provided, later on the notes about the types of collaboration in different public and historic contexts will be given. First, it is useful to distinguish two dimensions of the collaboration phenomenon: chronological and conceptual. It means that the concept of collaboration that is considered to be an anthropological constant changes in time. Second, collaboration is closely related with ideologies and societies because collaboration means to keep being a representative of a society but act in prejudice of it in the side of enemies. Third, collaboration is always related to asymmetry of the power relations, it does not require for inner belief and leaves a possibility to make rational decisions that make the collaboration forbidding. In order to get a deeper understanding of the collaboration phenomenon during the history, at the end of the introductory article it is suggested to distinguish ethnic, public, military and other types of collaboration.
