Lietuvos aukštojo mokslo reforma ir nacionalinio saugumo aktualijos
LTStraipsnyje akcentuojama, kad aukštasis mokslas tampa nacionalinio saugumo veiksniu sukurdamas sąlygas visuomenės ir valstybės plėtrai; labiausiai išplėtojusios aukštąjį mokslą šalys klesti ir yra saugios. Atskirai pabrėžiamas viduriniosios klasės – svarbiausio nacionalinio saugumo agento – ryšys su aukštuoju mokslu ir pastarojo viešosios gėrybės statusas. Pagrindinė problema yra tai, kad būtent aukštojo mokslo plėtojimo disproporcijos lemia didėjantį atotrūkį tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių. Atsilikimas yra nacionalinio saugumo praradimo faktas. Kritiškai vertinama nuosekliai neparengta aukštojo mokslo reforma, kuri iš projektuotos strateginio proveržio priemonės tapo išsikapanojimo procesu. Tokios situacijos priežastys susijusios ne tik su nedidelės ir nestiprios valstybės nacionalinių interesų neapibrėžtumo aplinkoje besiformuojančia europine mokslo ir studijų erdve, taip pat globalizacijos sukeliamu netikrumu, bet ir su atitinkamų kompetencijų stoka, ekspertų nuomonės ignoravimu, taip pat trumpalaikiais partiniais interesais. Apibendrinant teigiama, kad prieštaringi ir neadekvatūs nacionalinio saugumo reikmėms politiniai sprendimai mokslo ir studijų srityje ne tik yra žalingi pačiam aukštajam mokslui, bet ir tampa visuomenės bei valstybės atsilikimo ir nesaugumo priežastimi. Kaip alternatyva radikalioms ir todėl nerezultatyvioms reformoms siūloma nuoseklių laipsniškų reformų strategija.
ENIn the article it is emphasized that the higher education becomes a national security factor that provides circumstances for the development of the society and the state; the countries that have the most developed higher education are prosperous and safe. The relationship between the middle class which is the main factor of the national security, the higher education and its status of a public good is emphasised separately. The main problem is that the disproportion of the development of higher education influences the increasing gap between the developed and still developing countries. Being behind is the fact of the lost national security. The inconsistent higher education reform that became a muddling process instead of a designed strategy is considered critically. The reasons of such situations are related not only to the formation of the European science and study field in the undetermined environment of national interests of a little and weak state but with the lack of appropriate competences, the disregard of specialists' opinion and the short-term party interests, as well. In conclusion,opposite and inadequate political decisions of the national security in the field of science and study do not only make damage to the higher education but become a reason for the delay of the development and insecurity of the society and the state. A consistent and gradual reform strategy is offered as an alternative to radical and, therefore, ineffective reforms.
