Onkologinių susirgimų profilaktikos programų efektyvumo vertinimas: gimdos kaklelio vėžio skryningas
LT1998–2010 m. laikotarpio Lietuvos sveikatos programoje buvo įgyvendintos profilaktikos priemonės šalies mastu, kurių efektyvumas buvo įvertintas ir parodė, kad masinės atrankos būdu vykdomos prevencinės priemonės neabejotinai yra vienas iš svarbiausių šios dienos ir artimiausios ateities sveikatos apsaugos prioritetų. Šiame straipsnyje yra pateikiamas gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų, finansavimo programos vertinimas. Lietuvoje vykdyta gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa, apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų, davė teigiamą efektą. Šis efektas yra įrodytas analizuojant faktus, susijusius su programos vykdymu (netiesioginiai matavimai). Šiuo būdu analizavus programos pasiektus rezultatus prognozuojama, kad programos vykdymo dėka 2005–2009 m. laikotarpiu yra išvengta, gimdos kalelio vėžio – daugiau, kaip 2,8 tūkst. atvejų, o kartu ir ankstyvų mirčių. Prevencijos priemonės turėjo neabejotiną poveikį sutaupant hospitalizacijos kaštus, susijusius su gimdos kalelio vėžiu. Programa rekomenduojama taikyti ES valstybėse Europos Komisijos ir PSO pagal sveikatos technologijų vertinimo ir mokslo įrodymais pagrįstus tyrimus. Rekomenduojama tęsti programą, pavedant nacionalinio lygmens institucijai rūpintis jos monitoringu bei sprendžiant programos administravimo išlaidų ir atsakomybės už jos stebėseną klausimą.
ENIn the period of 1998-2010 the Lithuanian health program was implemented. Evaluation of effectiveness of the preventive programs showed that the mass screening process for preventive measures is undoubtedly one of the most important tools in the current public health policies and strategies. This article aims to present the evaluation of the cervical cancer preventive program paid by the compulsory health insurance budget. The program was evaluated by direct effectiveness measuring mortality and morbidity and cost-effectiveness in national level and also in the local level showing inequalities in its effectiveness. Effectiveness of the programs is demonstrated also in the analysis of the facts relating to the implementation and management of the program (indirect measurement). Analyzing the results of the program it was found that in 2005-2009 period more than 2.8 thousand cases of early stagies and deaths associated with cervical cancer were prevented due to the program. Prevention measures had an undeniable impact on hospital cost savings associated with cervical cancer. It is recommended to continue the cervical cancer screening program with improved management, assigned national-level body to take care of its monitoring, and addressing the administrative costs for this issue and also devide responsibilities of the stakeholders.
