Organizacja i zadania administracji w sprawach wyznaniowych na Ziemi Wileńskiej w latach 1919-1939

LTŠiame straipsnyje yra analizuojama dar netyrinėta administracijos organizacija ir uždaviniai religiniais klausimais Vilniaus krašte 1919–1939 m. Jurisdikcijos požiūriu tyrimai pagrinde yra koncentruojami į valstybės santykio su Bažnyčia nušvietimą, interpretuojant svarbiausius religinės teisės principus. Tyrimas grindžiamas daugiausiai teisiniais šaltiniais ir rasta archyvine medžiaga. Lyginant su kitomis vaivadijomis, Vilniaus kraštas iš kitų išsiskyrė tuo, kad jame egzistavo probleminė situacija dėl religijos. Pagrindinis tokią padėtį sąlygojęs faktorius buvo daugybės šioje teritorijoje veikusių bažnyčių ir egzistavusių religinių santykių tinklas. Vilniaus krašte gyveno katalikai, stačiatikiai, sentikiai, evangelikai reformatai, evangelikai liuteronai, musulmonai, karaimai, judėjai, o taip pat marijavitai, metodistai, baptistai, Septintosios dienos adventistai ir kitoms sektoms priklausantys asmenys. Neretai vienos religijos išpažinėjais būdavo ne vienos tautybės gyventojai, pavyzdžiui, stačiatikių dvasininkai buvo baltarusiai, rusai ir lenkai. Religinių grupių skaitlingumas ir įvairumas pasunkino religinės situacijos valdymą Vilniaus krašte. Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje Michałas Gałędekas nagrinėja religinės administracijos struktūrą Vilniaus krašte. Antrojoje dalyje yra pristatomos svarbiausios jos užduotys ir būdai jas įgyvendinti. Kaip viena sudėtingiausių užduočių yra įvardinama statistinės medžiagos apie religinę situaciją surinkimas.

ENThe article analyses the previously unstudied administrative organisation and objectives with regard to religious issues in the region of Vilnius in 1919–1939. From the jurisdictional point of view, the research focuses on the relations of the state and the Church by interpreting the key principles of the Church law. The research is mostly based on legal sources and the discovered archive material. When compared with other voivodships, the region of Vilnius stood out for its situation with regard to religion. The main factor causing such a situation was a great many of churches functioning in this territory and the network of existing religious relations. The region of Vilnius was inhabited by Catholics, Orthodox, Old Believers, Evangelic, Reformats, Evangelic Lutherans, Muslims, Karaites, Judaists as well as Methodists, Baptists and other persons belonging to various sects. Usually, people of one confession were of various nationalities, for example, Orthodox clergymen were Belarusians, Russians and Poles. The variety of religious groups complicated the religious situation in the region of Vilnius. The article consists of two parts. In the first part, Michałas Gałędekas analyses the structure of the religious administration in the region of Vilnius. The second part presents its key tasks and implementation methods. The collection of statistical material about the religious situation is considered to be one of the most difficult tasks.