Application of ex ante measures in political delegation: the case of Lithuania
LTPolitinės partijos sudaro socialinę politinę moderniosios visuomenės ašį. Demokratijos yra hierarchinės sistemos, kuriose milijonai piliečių išrenka šimtus savo politinių atstovų, kurie savo ruožtu susitaria dėl parlamentinės daugumos, išrenkančios Vyriausybę. Ši delegavimo grandinė susieja rinkėjus, parlamento atstovus, ministrus ir valstybės tarnautojus bei įgalina sėkmingą demokratijos funkcionavimą. Politinėms partijoms šiame procese tenka reikšmingas vaidmuo, tačiau delegavimo veiksmas įprastai nėra toks veiksmingai kaip tikisi deleguojančioji visuomenė. Valdžios delegavimas turi minusų, kadangi tie, kuriems valdžia yra deleguojama, gali turėjo kitokį supratimą apie savo politinį vaidmenį ir kitokius interesus, nei tikisi deleguojantieji. Šiame straipsnyje siekiama patikslinti Lietuvos politinių partijų kaip tarpininkių tarp rinkėjų ir parlamentarų vaidmenį politinio delegavimo ir atskaitomybės grandinėje. Taigi siekiama nustatyti, ar ir kokiu mastu teorinis pagrindinio veikėjo modelis gali paaiškinti politinių partijų kaip tiesiogiai su tautos išrinktais parlamentarais susijusių veikėjų elgesį. Tyrime analizuojama, kaip didžiosios Lietuvos politinės partijos – su socialdemokratais 2001 m. susijungusi Lietuvos demokratinė darbo partija,, Tėvynės Sąjunga (Lietuvos konservatoriai), Krikščionių demokratų partija, Centro sąjunga, Naujoji sąjunga (Socialliberalai) ir Liberalų sąjunga – pasitelkia ex ante priemones stiprinti savo atstovaujamąjį vaidmenį pirmajame politinio delegavimo ir atskaitomybės grandinės etape.
ENThis article employs the principal-agent model to broaden the understanding of the interrelationship between Lithuanian political parties and the members of parliament (MPs). An analysis of ex ante measures in containing agency losses revealed that Lithuanian political parties (the proximate principals) encounter undisciplined behaviour on the part of their MPs (the agents). Furthermore, the majority of political parties have experienced difficulties in selecting the 'right' candidates and the 'right' MPs. This outcome challenges the principles of delegation and accountability and, most likely, diminishes the representative functions of the Lithuanian political parties at the initial stage of the political delegation chain.
