Analysis of selected anthropometrical characters differences of Slovak republic and Lithuania adult population

LTDarbo įrankių, daiktų, baldų, patalpų, technologijų kokybė nustatoma pagal funkcinius, technologinius, ekonominius, estetinius, ekologinius, ergonominius ir kitus reikalavimus. Straipsnyje siekta nustatyti, ar yra statistiškai reikšmingų skirtumų, lyginant Slovakijos ir Lietuvos suaugusiųjų gyventojų kūno aukščio ir pločio parametrus. Suaugusiųjų gyventojų antropometrinių matmenų apklausa buvo atlikta 2000-2010 metais Slovakijoje ir Lietuvoje. Buvo matuojami 25 svarbiausi kūno parametrai nuo kūno aukščio ir pločio iki galūnių matmenų, kurie yra optimalios nustatytos proporcijos tarp žmogaus ir baldų, taip pat optimali darbo patalpos aplinka. Testo rezultatai atskleidė Slovakijos ir Lietuvos respondentų 13 reikšmingų stebimų antropometrinių parametrų skirtumų iš 25 tiriamų. Nustatyta, kad dauguma Slovakijos gyventojų antropometrinių kintamųjų didesnis procentas nei Lietuvos. Atskleista, kad įvairiose žmogaus veiklos srityse abiejų šalių ergonominiai, higienos ir patalpos standartai apima skirtingus rodiklius. Pavyzdžiui, išryškintas didelis Slovakijos ir Lietuvos vyrų ūgio skirtumas. Atsižvelgiant į atliktą tyrimą, straipsnyje pateikiamos rekomendacijos, kad abi šalys atskirai formuotų įvairių rūšių baldų standartus, atsižvelgiant į tos šalies antropometrinių matmenų standartus. Straipsnio bendraautoriai ateityje rekomenduotų pakartoti tyrimą su didesne imtimi, kurio tikslas būtų patvirtinti šias išvadas.

ENThe aim of this work is to detect if there are statistically significant differences in body height and width parameters of adult population of Slovakia and Lithuania with the help of the inferential statistical analysis. The subject of the research were 25 selected antrophometrical dimensions important from the ergonomie point of view. Based on a detailed description and with the help of statistical testing it was found out that there are statistically significant differences in both - body height and width dimensions and in hand and leg dimensions in compared populations divided to male and female part. The result of the research is that it is not possible to use the same ergonomical norms for determination of optimum working space, optimum dimensions of furniture, working tools and means in both analysed countries.