Automatizacijos poveikio darbo rinkai vertinimas Vidurio ir Rytų Europoje

LTŠi disertacija nagrinėja automatizacijos įtaką darbo rinkai Vidurio ir Rytų Europos šalyse, atsižvelgiant į produktyvumo ir išstūmimo poveikius. Sudarytas teorinis paaiškina, kaip socialinės apsaugos išmokos ir aukštąjį išsilavinimą įgijusių gyventojų dalis keičia ryšį tarp automatizacijos ir darbo rinkos. Empirinis tyrimas, atliktas naudojant ekonometrinį vertinimą, atskleidė, kad bendras automatizacijos poveikis užimtumui yra neutralus, tačiau darbuotojų atlyginimams ir darbo jėgos produktyvumui – teigiamas. Automatizacijos poveikis užimtumui yra teigiamai moderuojamas socialinės apsaugos išmokų ir aukštąjį išsilavinimą įgijusių gyventojų dalies. Aukštas šių veiksnių lygis gali lemti teigiamą automatizacijos poveikį užimtumui. Disertacija papildo teorinius produktyvumo ir išstūmimo poveikius moderuojančiais socialinės apsaugos išmokų ir aukštąjį išsilavinimą įgijusių gyventojų dalies veiksniais. Rezultatai pateikia praktinių įžvalgų, kaip formuoti valstybės politiką, siekiant stiprinti teigiamus automatizacijos padarinius darbo rinkai. Reikšminiai žodžiai: automatizacija, darbo rinka, socialinės apsaugos išmokos, aukštasis išsilavinimas.

ENThis dissertation examines the impact of automation on the labour market in Central and Eastern European countries, considering the productivity and displacement effects. The theoretical framework explains how social security benefits and the share of the population with higher education modify the relationship between automation and the labour market. Empirical research, conducted using econometric estimation, revealed that the overall impact of automation on employment is neutral, but positive on wages and labour productivity. The impact of automation on employment is positively moderated by social security benefits and the share of the population with higher education. High levels of these factors may lead to a positive impact of automation on employment. The dissertation complements the theoretical productivity and displacement effects with the moderating factors of social security benefits and the share of the population with higher education. The results provide practical insights on how to shape public policy in order to strengthen the positive effects of automation on the labour market. Keywords: automation, labour market,, social protection benefits, higher education.