LTStraipsnyje analizuojama lenkų tautinės demokratijos (tautininkų demokratų) ir Lenkijos, Lietuvos bei Baltarusijos pasienio gyventojų požiūrių problematika lenkų konflikto su bolševikais laikotarpiu (1919–1920 m.). Remiantis spauda, publicistika ir atsiminimais pateikiamas aptariamo laikotarpio nuomonių ir vertinimų spektras. Dėmesys sutelkiamas į lenkų tautinės demokratijos, vadinamųjų endekų, poziciją į minėtus požiūrius. Romano Dmowskio vadovaujami endekai siekė sukurti etniškai vienalytę lenkų valstybę, aneksuojant gretimų tautų teritorijas. Endekai neigė baltarusių tautos valstybingumo kūrimo aspiracijas, su išlygomis pripažindami tik tam tikrą jų kultūrinės savivaldos galimybę. Nepriklausomos Baltarusijos valstybės sukūrimo galimybę endekai vertino kaip iracionalią, neįmanomą dėl silpnai išreikštos jų tautinės savimonės. Lietuvių tautos valstybingumo siekius vertino rezervuotai, galimybę numatydami tik tai Lietuvos teritorijos daliai, kuri nedomino lenkų. Lietuviai pasienyje gyvenančių lenkų situaciją jų konflikto su bolševikais laikotarpiu vertino kaip gana sunkią. Tautiniams demokratams palankioje spaudoje lietuviai buvo pašiepiami, nevengta pabrėžti antilenkiškos lietuvių pozicijos ir netgi teigta, jog tai buvo priežastis atvedusi į lenkų bolševikų konfliktą. Aptariama ir žydų elgesio specifika, jie nevengė bendardarbiauti su bolševikais ir pasisakė už lenkų teritorinių pretenzijų apribojimą Rytuose. Lenkų bolševikų karo laikotarpiu tautiniams demokratams palankioje spaudoje labai retai buvo viešinami lenkams lojalūs požiūriai ir vertinimai. Pabrėžiama, jog katalikybę išpažinę pasienyje gyvenę valstiečiai stipriai rėmė Lenkijos valstybingumo aspiracijas ir demonstravo didelį pasipriešinimą antilenkiškoms nuotaikoms.
ENThis article analyses the problematic of Polish National Democracy’s and Poland, Lithuania and Belarus border residents’ views during the conflict with Bolsheviks. Based on the press, opinion journalism and memoirs, the spectrum of opinions and views of this period is presented. The main focus is on the position of Polish National Democracy, the so-called ND, to the aforementioned views. ND, led by Roman Dmowski, sought for an ethnically unified Polish state, annexing the territories of surrounding nations. ND denied Belarus national aspirations to statehood and only with reservations recognized a possibility of their certain cultural self-governance. The possibility of establishing an independent Belarus state was seen by ND as irrational and impossible due to their weakly expressed national identity. Lithuania’s aspirations to statehood were addressed with reservations and only in the territory, not sought by the Polish. During the conflict with Bolsheviks, Lithuanians saw the situation of Polish residents near the border as rather difficult. In the press supporting the National Democrats, Lithuanians were mocked, their anti-polish position was highlighted and considered to be the reason leading to a Polish-Bolshevik conflict. The specifics of the Jew behaviour is discussed, as they did not avoid collaboration with Bolsheviks and were in favour to the restraint of Polish territorial claims in the East. During the Polish-Bolshevik war, the press supporting National Democrats very rarely published the views and opinions, loyal to the Polish. It is pointed out that catholic peasants living near the border were strongly supporting the aspirations of Poland’s statehood and showed a major resistance to anti-polish spirit.