LTŠio tyrimo objektas yra teksto analizės įrankis, leidžiantis gerokai išplėsti literatūrologijos ribas ir sureikšminti patį tekstą; straipsnyje svarstomos ekokritikos galimybės ir ekopsichologijos atveriamos perspektyvos. Svarbiausias straipsnio tikslas – aptarti šios naujos tyrinėjimų šakos privalumus ir pamėginti įspėti galimus pavojus ar naujojo įrankio trūkumus. Tyrimo metodą atstoja ekokritikos ekspertų postulatai ir svarbiausios nuostatos, kurių dar negalima įstatyti į griežtos metodikos rėmus. Taip pat pasitelkiamas komparatyvistinis metodas, nes sudėtinga vienokiu ar kitokiu aspektu įvertinti tekstus, jų nepalyginus. Ekokritika provokuoja žvelgti į tekstą plačiau ir giliau, ieškant naujų kūrinio aiškinimo ir perskaitymo galimybių. Artinant gamtos ir kultūros polius, literatūra – kūrybinės energijos koncentratas – turėtų būti traktuojama kaip nepaprastai reikšminga tarpininkė, koduojanti unikalias patirti ir kaupianti plačiosios aplinkos teikiamą informaciją, kurią šifruojant įmanoma priartėti prie vadinamosios „išorės“ ir mokytis skaityti aplinkos (gamtos) ženklus. Belieka išsiaiškinti vienintelį klausimą – ar bus aktyvių „ekotekstų“ skaitytojų, galinčių pasinaudoti taikomosios literatūros teikiamomis privilegijomis, patirti harmoningo buvimo būseną. Kaip rodo atlikto tyrimo rezultatai, jaunų žmonių skaitymo įpročiai kinta neigiama linkme, todėl vertėtų paieškoti būdų šioms tendencijoms keisti.
ENThe aim of the paper is to reveal the new possibilities of interdisciplinary studies and to ponder upon possible contribution of the researchers of arts into the work of environmentalists and ecologists while seeking effective solutions, concerning the whole biosphere and ecosystem. While reading so called "ecotexts" a human being should experience certain emotions, which could provoke particular thoughts. his complex percept – ecosystem and all its elements – could come closer. Studying literary texts one could answer a lot of questions, concerning nowadays problems and not only ecological ones, though it's rather difficult to separate environment and ecology. he author of the paper discusses creative work of K. Donelaitis, Žemaitė, M.K. Čiurlionis and R. Granauskas pondering upon particular states of being of the writers, interpreting their points of view having in mind the main statements of ecopsychology. Besides, in order to measure particular "ecoqualities" of young people and to learn something more about their capacity to read the environment there was made a questionnaire, the aim of which was to estimate whether the inquired ones could read the environment, whether they felt themselves in charge of it and connected with it. he results of the research are put here as well.