Išeivijos ir užsienio organizacijų parama Katalikų Bažnyčiai sovietų okupuotoje Lietuvoje

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėIšeivijos ir užsienio organizacijų parama Katalikų Bažnyčiai sovietų okupuotoje Lietuvoje
Kita antraštėSupport of émigré and foreign organisations for the Catholic Church in Lithuania during the Soviet occupation
AutoriaiStreikus, Arūnas
LeidinyjeGenocidas ir rezistencija . 2006, 1 (19), p. 7-20
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTDvasininkai; Išeivija; Vatikano radijas; KGB; Vatikano susirinkimas, II; Šalpa; Tarptautinės organizacijos; Šv. Sostas
ENClergy; Exile; Vatican radio; Second Vatican Council; Relief; International organizations; The Holy See
Santrauka / Anotacija

LTNuo pat pirmųjų Lietuvos okupacijos dienų į Vakarus pasitraukę dvasininkai aktyviai organizavo paramą sovietų rėžimo persekiojamai Katalikų Bažnyčiai (KB). Pirmaisiais pokario dešimtmečiais tokia veikla daugiausia užsiėmė Romoje gyvenę lietuviai kunigai. Jie atstovavo Lietuvos KB Vatikano įstaigose, rūpinosi informacijos apie jos padėtį rinkimu bei jos skleidimu. Dėl nuolatinių ryšių su okupuotu kraštu trūkumo išeivijai iš pradžių buvo itin sudėtinga atsiliepti į persekiojamos Bažnyčios rūpesčius ir suteikti svaresnę paramą. Padėtis smarkiai pasikeitė 8 deš., dėl išsiplėtusių ryšių labai padidėjo informacijos apie tikinčiųjų padėtį Lietuvoje srautas. Antra, susikūrus LKRŠ, JAV susiformavo naujas stiprus centras, gynęs Lietuvos KB interesus Vakaruose. Trečia, aktyviai pradėjo veikti užsienio organizacijos, kurios domėjosi tikinčiųjų padėtimi komunistinio bloko šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Tarp jų išsiskyrė Anglijoje veikęs Kestono koledžas, rodęs daugiausia dėmesio Lietuvai. Aiškesnę ir konkretesnę išraišką įgijo ir Šv. Sosto parama persekiojamai Lietuvos KB. Dėl šių priežasčių Lietuvos tikinčiųjų teisių klausimas tapo svarbiu Sovietų Sąjungos vidaus ir užsienio politikos veiksniu. Tai patvirtina sovietų valdžios institucijų dokumentuose atsispindintis susirūpinimas dėl Vakaruose išaugusio dėmesio religijos laisvės problemoms Lietuvoje ir aktyvios valdžios pastangos neutralizuoti šį veiksnį.

ENFrom the first days of Lithuania’s occupation, the clergy that had fled to the West organized the support for the Catholic Church (CC), persecuted by the Soviet regime. During the first post-war decades this was done by Lithuanian priests in Rome. They represented Lithuanian CC at the Vatican institutions and were responsible for gathering and disseminating the information about the persecution. Due to the lack of constant communication with the occupied country, it was first difficult for the emigrants to respond to the persecuted Church and to render any tangible support. The situation changed in the seventies when, as a result of expanded connections, the information flow about the believers’ situation in Lithuania had increased. Second, after the establishment of the Lithuanian Catholic Religious Aid (LKRŠ), there was a new strong centre in the USA, which defended the interests of Lithuanian CC in the West. Third, foreign organizations concerned about the situation of the believers in the Communist block countries, including Lithuania, became active. Most notable among them was Keston College in England which paid most attention to Lithuania. Also, the support of the Holy See for the persecuted Lithuanian CC became clearer. For these reasons, the question about the rights of Lithuanian believers became an important factor in the domestic and foreign affairs of the Soviet Union. This is confirmed by the concern about the increased attention to the problem of religious freedom in Lithuania as well as by the active efforts to counteract this factor, both reflected in the documents of Soviet state institutions.

ISSN1392-3463
Mokslo sritisTeologija / Theology
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/2975
Atnaujinta2018-12-17 11:45:08
Metrika Peržiūros: 4    Atsisiuntimai: 3