XVIII a. Lietuvos smulkiųjų bajorų ponų namai
LTŠiame straipsnyje tyrinėjami XVIII a. Lietuvos smulkiųjų bajorų namai ir juose buvusios patalpos. Smulkūs bajorai nuo XVII a. gyveno name, kurio vieną galą tradiciškai sudarė bajoro apartamentai, kitą – tarnų ar palivarko darbininkų gyvenama ir kartu ūkinė patalpa – šeimyninė su 1–2 pagalbinėmis patalpomis. Tarp 33 inventoriuose fiksuotų smulkių bajorų namų tik dviejuose pastatuose šeimyninės nebuvo, t. y. namą sudarė vien bajoro apartamentai. Pastatų centre buvo priemenė su virene ar su didžiuoju kaminu, kuriame buvo įrengta virenė. Ši tendencija išliko per visą feodalizmo laikotarpį. Analogiškos struktūros buvo ir stambių dvarų ūkvedžių bei palivarkų valdytojų ar nedidelių dvarelių nuomininkų namai, vadinti palivarko ar ūkvedžio namais. Ūkvedžio apartamentus dažniausiai sudarydavo tik dvi patalpos – seklyčia ir kamara. Pastatų proporcijas, gabaritus, apdailą nustatyti sunku. Dėl prastos statybinės kultūros, smulkių bajorų namai buvo neilgaamžiai. Detaliau analizuoti galima vos keletą pavyzdžių, kurie ir aptariami šiame straipsnyje. Visi pastatai statyti XVIII a. pabaigoje ar amžių sandūroje. Jų planinė struktūra būdinga barokui, tačiau konstrukciniai sprendimai, įranga ir dekoras jau turėjo ar vėliau įgijo klasicizmui būdingų bruožų. Galima numanyti, kad smulkiųjų bajorų namų architektūroje turėjo būti labai ryškūs etninių grupių skirtumai, kadangi jie buvo ryškūs ir XIX a. pabaigoje. Kita vertus, kad visų Lietuvoje stovėjusių ponų namų proporcijos tradiciškai buvo tokios pačios kaip ir vėlesniais amžiais, t. y. savitos – baltiškos.
ENThe paper investigates the topic of the houses and premises of Lithuanian petty nobility of the 18th c. Since the 17th c. petty nobles lived in houses, one side of which traditionally constituted the nobleman’s apartment, and the other contained the residential premises for servants or folwark workers together with household premises – the “family” side with 1–2 auxiliary premises. Among 33 petty noblemen’s houses recorded in inventories only two houses did not have the “family” side, i.e. the house contained only the nobleman’s apartment. A porch with a fireplace or the great chimney was in the centre of the building. This tendency remained throughout the period of feudalism. The houses of the housekeepers of large manors and managers of folwarks or tenants of small manors, called the folwark or the housekeeper’s house, had an analogical structure. The housekeeper’s apartment typically consisted of two premises – a living-room and a boxroom. It is difficult to identify building proportions, overall dimensions and decoration. Due to poor construction culture, houses of petty nobles were not durable. Only a few examples, discussed in the paper, could be analysed in greater detail. All buildings were constructed at the end of the 18th c. or at the turn of centuries. Their plan structure is characteristic of Baroque; however, the construction solutions, equipment and decoration had or subsequently acquired the features typical of Classicism. It could be supposed that the architecture of houses of petty nobility had to show evident differences of ethnic groups, since they were also evident at the end of the 19th c. On the other hand, the proportions of all nobility houses in Lithuania were traditionally the same like in subsequent centuries, i.e. original – Baltic.
