Laukuvos ir Požerės bažnyčių varpai

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėLaukuvos ir Požerės bažnyčių varpai
Kita antraštėThe Bells of Laukuva and Požerė Churches
AutoriaiŠverebas, Povilas
ŠaltinisLaukuva. D. 1 / vyriausiasis redaktorius Virginijus Jocys Vilnius: Versmė, 2005. P. 231-237.
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTLaukuva; Požerė; Bažnyčios; Varpai
ENLaukuva
Santrauka / Anotacija

LTPrie Šv. Kryžiaus Atradimo Laukuvos bažnyčios dabar atskiros varpinės nėra, instrumentai sukelti į dešinįjį bažnyčios bokštą. Jie sukabinti ant medinės konstrukcijos. Didieji du varpai plieniniai. Didžiojo skersmuo 1,30 m. Jis pagamintas 1929 m. ir pašvęstas Šv. Antano garbei. Antro varpo skersmuo - 95 cm. Jis nulietas 1928 m. ir skirtas Šv. Jurgio garbei. Abiem instrumentais skambinama įsiūbuojant jų širdis, o ne pačius varpus. Puošti jie neogotikinėmis reljefinių arkų juostomis. Varpai tikriausiai pagaminti Bochume, Vokietijoje. Instrumentai įsigyti ir sukelti į varpinę klebono Dominyko Žukausko rūpesčiu. Darbus vykdė parapijiečiai, vadovaujant kalviui Antanui Kučinskui. Tikriausiai jis varpus ir pritvirtino prie pakabų. Labai vertingas yra mažiausias, 33 cm skersmens varpas, kuris nulietas 1651 m. Dar vienas instrumentas, anksčiau kabojęs bažnyčioje, pervežtas į kapinių koplyčią. Jis pagamintas1888 m. A. Zvolinskio fabrike, Varšuvoje, skirtas Šv. Apolonijos garbei. Vieną Laukuvos varpą paėmė 1831 m. sukilėliai, o du per I Pasaulinį karą išsigabeno vokiečiai. XIX a. dokumentai rodo, jog tada laukuviškiai turėjo atskirą medinę varpinę. Požerės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios bokšte, kuris pristatytas 1905-1906 m., kabo vienas varpas. Jis nulietas 1927 m. Bochumo susivienijime, už aplinkinių gyventojų lėšas. Vieną instrumentą, nulietą 1911 m., išsigabeno atsitraukianti Rusijos armija. 1922 m. jis sugrąžintas, bet prarastas per II Pasaulinį karą. XIX a. Požerėje dar stovėjo atviro tipo varpinė. [Iš leidinio]

ENLaukuva Church of the Discovery of the Holy Cross currently has no freestanding belfry, and the bells are located in the left church tower. The bells are hung on a wooden structure. The two larger bells are made of steel. The biggest instrument measures 1.30 m in diameter. It was made in 1929 and dedicated to St. Anthony. The diameter of the second bell is 95 cm. This bell was cast in 1928 and dedicated to St. George. Both bells are sounded by swinging their clappers. The instruments are adorned with ribbons of neo-Gothic relief arches. The bells were probably cast in Bochum. Germany. They were purchased and hang up in the belfry on the initiative of Dean Dominykas Žukauskas. The works were carried out by parishioners under the management of the blacksmith Antanas Kučinskas who must have fixed the bells to the yokes. Made in 1651, the smallest bell with a 33-cm diameter has the greatest value. One more bell that had previously hung in the church was removed to the chapel in the graveyard. It was cast in 1888 in the foundry of A. Zwolinski in Warsaw and dedicated to St. Apollonia. One of the bells was taken from Laukuva in 1831 by the rebels, with two bells were removed by the Germans in World War I. 19th-c. documents indicate that back then the town had a freestanding wooden belfry. Added in 1905-1906, the tower of Požerė Church of St. Francis of Assisi has one bell cast in 1927 in Bochum for the funds of the inhabitants. One bell, made in 1911, was removed by the withdrawing Russian Army. The bell was returned in 1922 but was lost in World War II. In the 19th c. Požerė still boasted an open-type belfry.

Mokslo sritisMenotyra / Arts
Susijusios publikacijosŽygaičių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia / Dalia Klajumienė. Tauragės kraštas : istorija, kultūra, meno paminklai / sudarytoja Dalia Klajumienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2007. P. 286-293.
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/2969
Atnaujinta2020-07-28 20:26:24
Metrika Peržiūros: 2