Laukuva. D. 1

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Laukuva. D. 1
Editors:
Publication Data:
Vilnius : Versmė, 2005
Pages:
914 p.
Series:
  • Lietuvos valsčiai; kn. 14
  • Šilalės kraštas; t. 4
Notes:
Bibliografija išnašose ir asmenvardžių rodyklė.
Contents:
Pratarmė — Filomena Kavoliutė. Graži Laukuvos žemė — Zigmas Malinauskas. Laukuvos žemės gelmių sandara ir raida — Filomena Kavoliutė. Laukuvos apylinkių kultūrinio kraštovaizdžio raida — Benas Jankauskas. Žemaičių aukštumos dirvožemių erozija ir žemės ūkio veiklos ypatybės juose — Kazys Praeras. Laukuvos apylinkių gamtos ir kultūros vertybės Varnių regioniniame parke — Jonas Šedbaras. Kelpšaičių (Laukuvos) parko įkūrimo idėja ir jos realizavimas — Filomena Kavoliutė, Audronė Evčenkienė. Laukuvos meteorologijos stotis — Valdemaras Šimėnas. Archeologinė Laukuvos apylinkių praeitis — Vykintas Vaitkevičius. Laukuvos šventvietės — Vytenis Almonaitis. Laukuvos apylinkės kryžiuočių karo kelių aprašymų duomenimis — Romas Batūra. Laukuvos žemė Medvėgalio prieigų gynyboje XIV amžiuje — Jonas Drungilas. Laukuvos apylinkių bajorija XVI–XVIII amžiuje — Jonas Drungilas. Šiauduvos tijūnai XVI–XVII amžiuje — Olegas Fediajevas. Archeologiniai Laukuvos bažnyčios šventoriaus kasinėjimai 2002–2003 metais — Povilas Spurgevičius. Senosios ir naujosios Laukuvos bažnyčių statybų istorijos fragmentai — Kazys Misius. Laukuvos ir Požerės dvasininkai – bažnytinio meno kūrėjai ir saugotojai — Dalia Klajumienė. Laukuvos ir Požerės bažnyčių interjerų dekoro paveldas — Girėnas Povilionis. Laukuvos ir Požerės bažnyčių vargonai — Povilas Šverebas. Laukuvos ir Požerės bažnyčių varpai — Vilma Karvelytė-Balbierienė. Laukuvos miestelio ir Juodainių gyvenvietės architektūros kultūrologiniai tyrimai — Ričardas Čepas. Iš Laukuvos valsčiaus savivaldybės 1918–1940 metų istorijos — Kazys Misius. Iš Laukuvos pašto praeities (Iki 1940 metų) — Zigmas Juškevičius. Lietuvių katalikų jaunimo sąjungos (LKJS) „Pavasaris“ Laukuvos kuopa 1918–1940 metais— Zigmas Juškevičius. Lietuvių tautininkų sąjungos Laukuvos skyrius-apylinkė 1927–1940 metais — Zigmas Juškevičius. Laukuvos šaulių būrys 1920–1940 metais — 1918–1940 m. Laukuvos valsčiaus draugijos, sąjungos ir kitos visuomeninės organizacijos. Sudarė Zigmas Juškevičius — Kazys Misius. Draudžiamos lietuvių spaudos platinimas Laukuvos apylinkėse 1868–1904 metais — Genovaitė Vičiauskienė (Verbliugevičiūtė). Daraktorinė Laukuvos parapijos Selvestrų kaimo mokykla — Zigmas Juškevičius. Laukuvos valsčiaus pradžios mokyklos 1918–1940 metais — Stanislovas Buchaveckas. Laukuvos valsčiaus pradžios mokyklos ir jų mokytojai 1940–1944 metais — Viktoras Alekna. Laukuvos gimnazija 1943–1944 metais (Atsiminimai) — Stanislovas Buchaveckas. Laukuvos gimnazija 1943–1944 metais — Aiva Aleksandravičiūtė. Mokykla ir teatras — Zigmas Juškevičius. Laukuvos ir jos apylinkių mokyklos 1944–1987 metais — Olga Macienė. Iš Požerės mokyklos istorijos — Padievyčio (Šiauduvos) mokyklos kūrimosi istorija ir dabartinė veikla. Parengė Irena Darčienė — Norbertas Vėlius ir Laukuvos gimnazija. Parengė Aurelija Bitinienė — Antanas Čiužas. Laukuvos gimnazija: vertybių paieškos sociologiniu požiūriu — Iš laukuviškių pasipriešinimo kovų kūrybos 1950–1953 metais. Parengė Kazys Misius — Petras Bielskis. Laukuvos bendruomenės teatrinė savimonė — Pranas Žakevičius. Laukuvos kultūrinis gyvenimas 1955–2002 metais — Saulius Macas. Laukuvos stalo teniso sekcijos metraštis 1984–2002 metais — Aleksandras Šidlauskas. Laukuvos kultūrinio gyvenimo epizodai 1972–1979 metais — Anatolija Bruškytė. Laukuvos vidurinės mokyklos-gimnazijos muziejaus istorija (1964–2000 m.) — Angelė Petkuvienė. Laukuvos biblioteka — Virgilijus Ačas. Laukuvos poetai — Virginijus Jocys. Kodėl žemaičiai mėgsta aukštį?— Vytautas Skebas. Žemės ūkis 1940–2002 matais — Jūratė Balčiūtė. Arklys Laukuvos apylinkėse —Jonas Šedbaras. Laukuvos apylinkės miškai ir ūkinė veikla juose — Edmundas Stankus. Žemės reforma Laukuvoje ir jos apylinkėse 1991–2003 metais — Valentina Ratkevičienė. Laukuvos ūkininkų gyvenimo ir veiklos sąlygos — Rimantas Keliuotis. Laukuvos pieninė — Zigmas Michnevičius. Kauno–Klaipėdos greitkelis — Žemaičių plentas. Parengė Virginijus Jocys — Ričardas Čepas. Laukuvos vaistinė, ambulatorija ir ligoninė — Virginijus Jocys. Pastatų iš degto ir nedegto molio statybos Lietuvoje ir Laukuvoje apžvalga — Jonas Budreckas. Iš Laukuvos apylinkių elektros ir radiotechnikos objektų istorijos — Interviu su Šilalės rajono meru Valdemaru Jasevičiumi. Kalbino Virginijus Jocys — Bronislava Jurgaitienė. Prisiminimai apie Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės kūrimąsi Laukuvos miestelyje — Anatolija Bruškytė. Spaudo kalnas – gamtos ir kultūros paminklas — Jonas Šedbaras. Tremtinių kryžiai Laukuvoje — Darius Peckus. Didžiojo Medvėgalio Krivūlė (Skiriama Palangos pirmojo viešo lietuviško vaidinimo šimtmečiui) — Eglė Vertelkaitė. Laukuvos herbo kūrimas — Aleksandra Paldavičienė. Laukuvos seniūnija — Zenonas Levickis. Bilionių seniūnija — Straipsnių, aprobuotų monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ Mokslo darbų komisijos, santraukos anglų kalba — Apie straipsnių autorius — Santrumpos ir sutrumpinimai — Asmenvardžių rodyklė — Vietovardžių rodyklė — Buvusio Laukuvos valsčiaus žemėlapis — Svarbiausi Laukuvos apylinkių gamtos, istorijos, kultūros paminklai bei kitos lankytinos vietos — Dabartinė kartografinė ir demografinė situacija buvusio Laukuvos valsčiaus teritorijoje — Buvusių Lietuvos valsčių žemėlapis — Straipsnių santraukos anglų kalba.
Summary / Abstract:

LTLAUKUVA – istorinis Žemaitijos miestelis, įsikūręs tarp senojo Žemaičių plento ir Kauno–Klaipėdos greitkelio. Rašytinė Laukuvos žemės istorija prasideda 1253-aisiais, Karaliaus Mindaugo karūnavimo metais. Jau XVII a. per Laukuvos miestelio centrinę dalį driekėsi keliai, jungę Laukuvą su istoriniais Žemaitijos miestais ir miesteliais. Laukuvos apylinkėse stūksantys Treigių, Bilionių (Švedkalnio), Burbiškių (Paršpilio), Medvėgalio piliakalniai bei mitologinis Padievyčio kompleksas liudija šio krašto žmonių amžiną kovą dėl savo laisvės, kalbos, būdo. Senõsios Laukuvos vardu vadintos ir kitos vietovės: Treigiai, Šiauduva (Padievytis), I(e)voniškiai. Monografijoje pateikiami originalūs Laukuvos ir Požerės bažnyčių interjerų raidos ir Laukuvos miestelio centro (urbanistinio paminklo) kultūrologiniai tyrimai. Daug dėmesio skiriama tarpukariui (1918–1940 m.). Pateikiama išsami medžiaga apie Laukuvos pradžios mokyklas, gimnaziją, mokytojus, organizacijas. Pristatomi Laukuvos apylinkių gamtos ir kultūros turtai, jų kūrėjai ir puoselėtojai. Laukuviškiai gali didžiuotis savo krašto žmonėmis: tremtine gydytoja Dalia Grinkevičiūte, Šv. Rašto vertėju prelatu Antanu Rubšiu, etnologu prof. Norbertu Vėliumi, kurio žodžiai, pasakyti gimnazijos atkūrimo proga, skamba tarsi priesakas ateinančioms kartoms: „[...] tautinį bendrumą, gentinį, žemaitišką, parapijinį, laukuvišką bendrumą ugdo etninė kultūra. Ji ugdo meilę mūsų kultūrai, kraštui, pirmiausia savo mokyklai, Laukuvai, Šilalės rajonui, Lietuvai, plačiam pasauliui“. [Leidėjo anotacija]

ISBN:
9789955589082
Subject Area:
Parts:
Related Publications:
Keliais po viduramžių Lietuvą / Tomas Čelkis. Lituanistica. 2013, Nr. 2, p. 61-76. 2013, Nr. 3, p. 125-137.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/85550
Updated:
2020-11-06 11:54:04
Metrics:
Views: 8    Downloads: 2