Lietuvos Respublikos neutraliteto problema
LTGalima drąsiai teigti, kad Pabaltijo respublikų neutralumo klausimu prieš Antrąjį pasaulinį karą istorikai iki šiol nesidomėjo. 1938 m. Baltijos valstybių užsienio politikoje užimtą neutralumo nuostatą ankstesnieji tyrinėtojai laikė tik politiniu bandymu. Todėl A. Kasparavičiaus knyga „Lietuva 1938–1939 m. Neutraliteto iliuzijos“ mūsų istoriografijoje skamba labai naujai. Padėkoti A. Kasparavičiui tenka už knygoje pateiktą gilią analizę, paremtą gausiais šaltiniais. Autorius neapsiribojo tik trijų valstybių padėties aptarimu karo išvakarėse, o moksliškai įjungė neutralumo problemą į tarptautinių Vakarų Europos santykių ir padėties analizę. Todėl knyga skirta 1938–1939 m. Europos tarptautinių santykių istorijai, kurioje neužmirštamas Baltijos šalių neutralumo klausimas. A. Kasparavičiaus knyga – tai ne tik visiškai naujas veikalas lietuvių istoriografijoje, o ir toks nuodugnus tyrimas, kad ateityje vargu ar kas nors šią problemą iš naujo išdrįs analizuoti, vargu ar suras naujų faktų savoms išvadoms bei diskusijai su pirmuoju šios temos autoriumi. Skaityti knygą turės galimybę visi Lietuvos istorijos, tarptautinių santykių dėstytojai, apskritai istorijos mėgėjai ir mylėtojai. Tačiau labiausiai knyga turėtų susidomėti šiandieniniai mūsų respublikos užsienio politikos formuotojai ir vykdytojai, kad nusimestų istorijos bėgyje kaimyninių santykių srityje uždėtą „kuprą“, kurios pasekmės A. Kasparavičiaus knygoje plačiai analizuojamos.
ENWe can boldly state that the issue of neutrality of the Baltic republics before the Second World War has not attracted historians’ interest so far. The neutrality attitude adopted by the foreign policy of the Baltic states was held by previous researchers to be merely a political attempt. Therefore, the book “Lietuva 1938–1939 m. Neutraliteto iliuzijos” [Lithuania in 1938–1939 . Illusions of Neutrality] by A. Kasparavičius sounds very new in our historiography. Gratitude should be expressed to A. Kasparavičius for his in-depth analysis provided in the book, which is based on numerous sources. The author does not confine himself to only the discussion of the situation of the three states on the eve of the war, but scientifically includes the problem of neutrality in the analysis of Western Europe’ international relations and situation. Consequently, the book is devoted to the history of Europe’s international relations in 1938 and 1939, addressing the issue of neutrality of the Baltic states. A. Kasparavičius’ book is not a completely new work in the Lithuanian historiography, but also a piece of research so thorough that someone is unlikely to dare re-examine this problem in the future and to find new facts for their conclusions and discussion with the first author of this subject. All lecturers in the Lithuanian history and international relations, and history amateurs and lovers will have the possibility of reading the book. It, however, should attract the greatest interest of those who today shape and implement our Republic’s foreign policy, so that they can throw down “the hump” put on in the field of neighbour relations in the course of history, the consequences of which are analysed in detail in Kasparavičius’ book.
