Pecularities of legal regulation of marriage contracts

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Pecularities of legal regulation of marriage contracts
Alternative Title:
Vedybų sutarčių teisinio reglamentavimo ypatumai
In the Journal:
Jurisprudencija [Jurisprudence]. 2011, Nr. 18 (1), p. 143-159
Keywords:
LT
Ikivedybinė ir povedybinė sutartys; Santuoka; Sutartis; Teisinis režimas; Turtas.
EN
Contract; Legal regime; Marriage; Pre-nuptial and post-nuptial agreements; Property; Property legal regime.
Summary / Abstract:

LTRinkos ekonomikos sąlygomis pagrindinis privatinių teisinių santykių subjektų tarpusavio teisių ir pareigų reguliavimo instrumentas yra sutartis. Sutarčių įvairovė suteikia galimybę patenkinti poreikius ir pasiekti pageidaujamą rezultatą. Nors daugeliui sandorių yra nustatyti bendri sudarymo kriterijai, tačiau beveik kiekvienas turi ir savitų bruožų. Straipsnyje nagrinėjama vedybų sutartis, kuri pasižymi tik jai būdingais požymiais (subjektai, turinys ir kt.), analizuojamas jos kompleksinis pobūdis bei esminė paskirtis. Vedybų sutarties instituto ištirtumo laipsnis Lietuvoje yra gana menkas (mokslinėje teisinėje literatūroje šios sutartys nagrinėjamos tik fragmentiškai), teismų praktika sprendžiant iš šių sutarčių kylančius ginčus taip pat negausi ir dėl to dar nesusiformavusi. Nepaisant kontroversiškai vertinamos vedybų sutarties paskirties, kasmet vis daugiau sudaroma ikivedybinių ir povedybinių sutarčių, t. y. vis daugiau asmenų išreiškia valią konkretizuoti turtinių įsipareigojimų turinį bei apibrėžti turto teisinį režimą. Tokios sutarties sudarymo motyvai yra grindžiami siekimu išvengti neprognozuojamų turto dalybų santuokos nutraukimo atvejais bei apsaugoti šeimos narius nuo trečiųjų asmenų (kreditorių) pretenzijų ateityje. Straipsnyje pateikiama nuomonė, kad vedybų sutarties institutas yra gana perspektyvi Civilinio kodekso naujovė, formuojanti kokybiškai naują požiūrį į šeimos turtinių santykių reglamentavimą ir suteikianti sutuoktiniams galimybę modifikuoti labiausiai jų lūkesčius bei poreikius atitinkantį turto teisinį režimą. [Iš leidinio]Civilinio kodekso normos įvardija tris turto teisinius režimus, sudarius vedybų sutartį, kuriuos galima būtų apibrėžti kaip: visiško turto atskirumo (asmeninė nuosavybė), visiško turto bendrumo ir riboto turto bendrumo (dalinė nuosavybė). Be to, galimas ir ketvirtojo režimo konstravimo variantas, t. y. – mišrus turto teisinis režimas, kurį sudarytų keleto režimų elementai. Kita vertus, straipsnyje pateikiama pastebėjimų dėl dvipramiškų vedybų sutartį reglamentuojančių normų, kurios turėtų būti tobulintinos, pasiremiant užsienio valstybių (Prancūzijos, Vokietijos ir kt.) pažangia reglamentacija bei jau susiformavusia praktika. Atsižvelgiant į tai, kad vedybų sutartį reglamentuojančios teisės aktų nuostatos interpretuojamos nevienareikšmiškai, šio instituto analizė yra savalaikė ir aktuali. [Iš leidinio]

ENUnder the market economy, a contract serves as the main regulatory instrument of mutual rights and obligations of private law subjects. Many different types of contracts allow people to satisfy their needs and to achieve the desired results. Most contracts are concluded subject to established common criteria, yet almost every type of contract has also its own specifics. The article examines the marriage contract with its particular features (subjects, content, etc.) and analyses its complex nature and its main purpose. The institution of marriage contract is relatively poorly covered by academic research in Lithuania (academic papers on legal science provide only patchy analysis of these contracts); case law in the resolution of arguments originating from such contracts is also limited and thus not completely established. Despite controversial attitudes towards the purpose of marriage contract, the numbers of concluded prenuptial and postnuptial agreements increase from year to year, i.e. more and more individuals express their will to specify the content of property obligations and to define the legal regime of property. These contracts are usually concluded to avoid unpredictable division of property in case of divorce and to protect family members against possible future claims of third parties (creditors). Bearing in mind that legal provisions governing marriage contracts are subject to diverse interpretation, analysis of this institution appears timely and relevant. [From the publication]

ISSN:
1392-6195; 2029-2058
Subject:
Related Publications:
  • Santuokos sąlygos ir jų vykdymas / Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė ; Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Justitia, 2006 [i.e. 2007]. 223 p.
  • Šeimos teisė / Valentinas Mikelėnas ; Vilniaus universitetas. Vilnius : Justitia, 2009. 438 p.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/29585
Updated:
2018-12-17 12:59:29
Metrics:
Views: 17
Export: