Towards a Baltic linguistics historiography?

LTStraipsnyje, atsiremiant į italų baltologijos patriarcho G. Bonfante pastebėjimus, kad praeitų laikų lingvistinės problemos ir kalbų giminystės ryšiai sulaukia labai mažai dėmesio, taip pat, kad baltų kalbos ilgą laiką buvo ignoruojamos Europos mokslininkų, keliamas esminio lingvistinės istoriografijos tyrimų baltologijos srityje poreikio klausimas. Siekiama nubrėžti tyrimų, iš dalies paremtų jau įvykdytais moksliniais tyrinėjimais, iš dalies – būsimų tyrinėjimų perspektyvomis, gaires ir aptarti kai kuriuos baltų lingvistinei istoriografijai svarbius metodologinius aspektus, nubrėžti šių tyrimų vietą bendrame baltistinių studijų lauke. Tai sudarytų prielaidas atkurti visuminį teorijų ir idėjų apie baltų kalbas vaizdą tuo metu, kai jos dar nebuvo atpažintos kaip savarankiška lingvistinė grupė, pasiekti tikslesnį kultūrinės situacijos įvardijimą, kuomet Bopp‘as ir kiti aptariamojo laikotarpio lingvistai pristatė baltų kalbas savo tyrinėjimuose bei susieti skirtingas idėjas, iškilusias teorijose, aptariančiose šią ligvististinę indoeuropiečių šeimos kalbų grupę.Reikšminiai žodžiai: Baltistika, baltų kalbų tyrimai; Baltų kalbos; Istoriografija; Kalbos istorija; Komparatyvistika; Lingvistinė istoriografija, kalbų giminystė; Metodologiniai aspektai; Periodizacija; Baltic languages; Baltic studies; Baltistica; Comparativism; Historiography; History of the language; Kinship of languages; Linguistic historiography; Methodological aspects; Periodisation.

ENBased on the remarks by Giuliano Bonfante, an Italian patriarch of the Baltic studies, claiming that insufficient attention is paid to former linguistic problems and kinship relations between languages and that the Baltic language has long been ignored by European scientists, the article raises the question of the essential demand for linguistic historiographical research in the field of Baltic languages. The article also seeks to define guidelines for the studies partially based on previous scientific research and on future research prospects and to discuss certain methodological aspects important for the linguistic historiography of the Baltic languages as well as to define the place of this research in the general field of Baltic studies. All the above would create preconditions for the recovery of a universal image of theories and ideas about the Baltic languages when they did not exist as an independent linguistic group. It would also help achieve a more accurate definition of the cultural situation, when Bopp and other linguists of the period in question presented the Baltic languages in their research, as well as to relate different ideas emerging in theories discussing this linguistic group of Indo-European languages.