Vartojimo sutarčių kvalifikavimo problemos

LTNors vartotojų teisių apsaugos būtinybė jau seniai nebėra kvestionuojama, praktikoje netrūksta įvairiausi klausimų ir aktualijų, susijusių su kasdieniu vartotojų apsaugos užtikrinimu. Kad būtų galima taikyti specialiąsias silpnąją šalį saugančias taisykles, reikia įsitikinti, kad konkreti sutartis tikrai yra vartojimo sutartis. Šis straipsnis skirtas vartojimo sutarčių kvalifikavimo klausimų analizei, atribojant vartojimo sutartis nuo kitų sutarčių, išskiriant šios sutarties pagrindinius požymius, analizuojant pagrindines praktikoje kvalifikuojant sutartis vartojimo sutartimis kylančias problemas ir pateikiant galimus jų sprendimo būdus. Straipsnyje aptariama vartojimo sutarties koncepcija nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, išskiriami pagrindiniai vartojimo sutarties požymiai, vertinama, kaip problemos kvalifikuojant vartojimo sutarties požymius sprendžiamos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje. Nustatoma, jog kvalifikuojant vartojimo sutartis būtina nustatyti ne tik sutarties šalis, bet ir tikslą, kuriuo kiekviena šalis veikia. Nors vartojimas siejamas išimtinai su prekės arba paslaugos įsigijimu, straipsnyje pagrindžiama nuostata, kad vartotojo ir paties vartojimo apibrėžimas iš esmės neprieštarauja tam, kad vartotojas, sudarydamas sutartį su verslininku, galėtų veikti tiek kaip įgijėjas, tiek kaip perleidėjas.Reikšminiai žodžiai: B2C; C2C; Finansinės paslaugos; Intelektinė nuosavybė; Nekilnojamasis turtas; Prabangos prekės; Vartojimo sutarties objektas; Vartojimo sutartis; Vartojimo sutartys; Vartotojas; B2C; C2C; Consumer; Consumer contact; Consumer contracts; Financial services; Intellectual property; Luxury goods; Real estate; Subject-matter of consumer contract.

ENAlthough no questions with regard to the necessity for consumer rights protection have long been arisen, there are many questions and topicalities related to everyday assurance of consumer protection. In order to apply special rules protecting the weak party, one needs to make sure that a specific contract is a consumer contract. This article is aimed at analysing issues related to the qualification of consumer contracts by focusing only on consumer contracts, highlighting the main features of these contracts, analysing the main problems in the practice of qualification of consumer contracts and offering possible solutions to these problems. The article discusses the concept of the consumer contract in national and international legal acts, highlights the main features of the consumer contract, and evaluates the way problems of qualification of consumer contracts are solved in practice of the Court of Justice of the European Union and the Supreme Court of Lithuania. The author has established that when qualifying consumer contracts it is necessary to define the parties to the contract and the aim of each party. Although consumption is exceptionally related to the acquisition of a good or service, the article grounds an opinion that the definition of consumption and the consumer do not oppose to the idea that the consumer, when concluding a contract with a businessman, may act as a purchaser as well as a reseller.