M. K. Čiurlionis ir XX amžiaus pradžios Europos dailės avangardas

LTMaždaug taip 1905 -1922metų išryškėja antroji atgimusios Lietuvos kultūrinio sąmoningumo struktūra. Kairės - dešinės įtampa jau tapusi kūrybiškai nevaisinga, nors politiškai ji tebėra aktuali. Antrojo periodo kultūriniai interesai išsiveržia iš socialinių kategorijų - klasės, bažnyčios, partijos, daržininkystės ir iš kolektyvinių doktrinų bei programų valdos. Iš paveldėtų ar išmoktų tradicijų ištrūkus, intymiau susidomima savo paties (asmenine ir tautine) individualybe, ir kartu, kontempliatyviai ar audringu mostu, liejamasi į kosmosą už bet kokios ortodoksijos ribų. Naujasis sąmoningumas gimsta įtampoje tarp asmeniškai ir tautiškai individualių kūrybos formų ieškojimo ir problcmatiškesnio santykio su visatos gelmėm pajutimo. Šiai individualybės formų po kosminiu gaubtu struktūrai priklauso ir Vydūnas, ir savo kūrybos visumoje Krėvė. Čiurlionis ją harmonizavo ir savo meninėje kūryboje, ir moralinėje vaizduotėje, kurios jo, kaip ir Van Gogho bei kai kurių vokiečių ekspresionistų, patirtyje buvo glaudžiai susijusios.

ENMikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875 - 1911) is so far the only Lithuanian artist (that is being) connected with the European avant- garde of the beginning of the 20th century. However, an attitude towards him as a strange phenomenon of obscure origin and not as an important fact of artistic development has formmed in the western art studies. It is nevertheless perfectly clear that Čiurlionis’ creative work was influenced by the context of European art of that time and that he was impresssed by the romanticists as well as by composers and artists of neoromantic or symbolist orientation. The influence of fin de siecle culture and O. Redon and F. Serusier is especially noticeable. Unfortunately, Čiurlionis’ innovations were never understood in Lithuania and Russia; he did not live to see any larger personal exhibition or public hearing of his musical works. The romantic myth of Čiurlionis as an artist-visionary created by Russian symbolists prevented the new generation of modernists from serious treatment of his creative works, including the abstract ones.All this as if isolated Čiurlionis from the world of art of his times. However, now it is obvious that his vision had developed considerably beyond the limits of symbolism, that he was a very modern and unconventional painter who, unlike Kandinsky or Mondrian, never based his innovations theoretically. To him, abstract forms were just one of the means of expressionn and not the object of his searching. Čiurlionis’ landscapes and abstract landscape phantasies arc symbols of mysterious and restless soul of a northener. These symbols present a clear link between the artistic cultures of Lithuania and the Nordic countries. The importance of a landscape as a subject of transcendental or religious contemplation relates M. K. Čiurlionis to the general trends of abstract art of the 20th century. In this light, Čiurlionis’ world outlook appears to be as though a bridge between the romanticists and modernists.