Ucieczka Litwinów i Żydów z kraju kłajpedzkiego w 1939 r. podczas zagarnięcia go przez Trzecią Rzeszę

LTStraipsnyje analizuojamas lietuvių ir žydų gyventojų pasitraukimas iš Klaipėdos krašto 1939 m. kovą jį užimant naciams. Išsamiai aptariama lietuvių istoriografija apie padėtį Klaipėdos krašte tarpukariu, nusistovėjusius vietinių lietuvių ir atvykusiųjų iš Didžiosios Lietuvos po krašto prijungimo 1923 m. santykius, tautinę savimonę (aptariami A. Gaigalaitės, P. Žostautaitės, V. Žalio darbai). Tyrimas grindžiamas 1939 m. kovo-gegužės mėnesio Lietuvos periodinėje spaudoje skelbta informacija, archyviniais Valstybės saugumo departamento biuleteniais bei diplomatų pranešimais. Gyventojų pasitraukimas prasidėjo 1939 m. kovo 22 d. Didžiąją pabėgėlių iš Klaipėdos krašto dalį sudarė atvykėliai iš Didžiosios Lietuvos, lietuviai ir žydai. Kraštą apleido 10 231 žmogus, iš jų 8924 lietuviai ir 1307 žydai. Senieji krašto gyventojai laukė vokiečių grįžimo, kai kurie entuziastingai juos sutiko. Straipsnyje apžvelgiama, kokį turtą, pinigų sumą galėjo išsigabenti pabėgėliai, jų apgyvendinimo Kretingoje ir Tauragėje problemos, pagalbos jiems organizavimas. Tiriamos nacių pradėtos represijos prieš nepasitraukusius lietuvių visuomenės bei kultūros veikėjus ir žydų tautybės gyventojus, lietuvių-vokiečių santykiai, Vokietijos politika prijungtame Klaipėdos krašte, kur iš karto pradėtas diegti antisemitizmas, steigtos jaunimo bei kitos socialinės organizacijos.

ENThe article analyses the retrieval of Lithuanian and Jewish residents from the region of Klaipėda in March 1939 after it was occupied by the Nazi. The historiography of Lithuanians about the situation in the region of Klaipėda in the interwar period, the relations between local Lithuanians and those arriving from Lithuania after the annexation of the region in 1923, and the national self-awareness are thoroughly discussed (works by A. Gaigalaitė, P. Žostautaitė, V. Žalys are discussed). The research is based on the information announced in periodic press in March–May 1939, archive materials of the State Security Department and diplomats’ reports. The retrieval of residents commenced on 22 March 1939. The major share of residents fleeing from the region of Klaipėda consisted of Lithuanians from Lithuania, Lithuanians and Jews. 10 231 residents left the region. 8 924 were Lithuanians and 1 307 were Jews. The old residents of the region waited for the return of Germans, and some of them met the Germans enthusiastically. The article reviews the amount of property and money the refugees could have taken with them, the problems they faced during the accommodation in Kretinga and Tauragė, and the arrangement of support provided to them. The repressions of the Nazi against those Lithuanian public and cultural figures and residents of Jewish nationality who remained in the region, the relations between Lithuanians and Germans, and the German policy in the annexed region of Klaipėda, where the anti-Semitism started immediately, and the established youth organisations and other organisations are analysed.