Vom Ereignis zum Mythos. Die Revolution von 1905 und die jüdische Linke in Osteuropa

LTStraipsnyje nagrinėjama 1905 metų revoliucijos reikšmė Rusijos vakarinėms provincijoms. Ir žydų mažumai. Pažymima, kad vadinamojo Rytų žydų socializmo gimtinė buvo Vilnius. Čia buvo žydų švietimo centras, Haskala. Daugelis žydų revoliucionierių buvo Vilniaus rabinų seminaro absolventai. Parodoma, kad Rusijos modernizacija lėmė žydų amatininkų proletariato atsiradimą, o šis jungėsi į darbininkų judėjimą ir organizavo streikus. 1897 metais Vilnius įkuriama „Žydų darbininkų sąjunga“ („Bundas“). Pažymima, kad „Bundas“ dalyvavo kuriant Rusijos socialdemokratinę darbininkų partiją, o pats „Bundas“ Rusijoje turėjo 30000 narių ir buvo stipriausia darbininkų partija. Pateikiamos „Bundo“ programinės nuostatos ir reikalavimai, „Bundas“ lyginamas su sionistų judėjimu ir jo programinėmis nuostatomis, reikalaujančiomis integracijos į Rusiją. Išdėstomi „Bundo“ reikalavimas dėl gimtosios kalbos, mokyklų gimtąja kalba, taip pat socialiniai ekonominiai reikalavimai. Atskleidžiama 1905 metų revoliucijos baigties reikšmė žydų „Bundui“, organizacijos pasitraukimas į pogrindį. Pažymima, kad politinę veiklą vis daugiau ėmė pakeisti kultūrinė veikla. Taip pat akcentuojama „Bundo“ veiklos reikšmė žydų jaunimo savimonei. Konstatuojama, kad revoliucija aiškiai parodė žydų jaunimui, kad kova už geresnį gyvenimą, kova prieš socialinę ir etninę diskriminaciją gali keisti situaciją. Konstatuojama, kad iki savo veiklos pabaigos „Bundas“ gyveno savo sena šlove, kurią buvo įgijęs per 1905 metų revoliuciją.

ENThe article analyses the significance the Revolution of 1905 had for the western provinces of Russia and the Jewish minorities. The author notes that Vilnius was the motherland of the so-called socialism of eastern Jews. The centre of the Jewish education, Haskala, was located here. The majority of Jewish revolutionaries were absolvents of the Vilnius Rabbi Seminar. The article demonstrates that the Russian modernisation determined the birth of the proletariat of Jewish craftsmen, which united into movements of workers and organised strikes. In 1897, the General Jewish Labour Bund was established in Vilnius. The author notes that the Bund participated when establishing the Russian party of social-democrat workers, and in Russia, the organisation had 30000 members thus being the most powerful labour party. The programme provisions and requirements of the Bind are presented, and the organisation itself is compared with the Zionist movement and its programme provisions requiring for the integration into Russia. The requirements of the Bund with regard to the native language, the native language of schools and social economic requirements are presented. The significance of the end of the Revolution of 1905 for the Jewish Bund and its going underground are revealed. The author notes that its political activities were gradually replaced by cultural activities. He also highlights the significance of activities of the Bund for the self-conscious of the Jewish youth. The author states that the revolution clearly demonstrated to the Jewish youth that the struggle for a better life and against social and ethnic discrimination can change the situation. The article states that until the very end of its existence, the Bund was famous for the old fame it gained during the Revolution of 1905.