Bronė Buivydaitė: švietėjiškos veiklos tautiškumo įžvalgos
LTStraipsnyje aptariamos rašytojos ir pedagogės Bronės Buivydaitės (1895-1984) švietėjiškos veiklos tautiškumo įžvalgos. Visąlaik svajojusi tapti mokytoja, 1918 m. B. Buivydaitė baigė lietuvių gimnaziją Voroneže ir iki 1948 m. mokytojavo Skuode, Veiveriuose, Alytuje, 1925–1928 m. dirbo Panevėžio mokytojų seminarijoje. Labai mylėjo mokinius, gynė juos nuo ne visada pelnytos kolegų rūstybės ir sulaukdavo mokinių meilės ir dėmesio. Bronė Buivydaitė daugelyje sričių buvo „pirmoji“: pirmoji lietuvė moteris, slapyvardžiu Tyrų Duktė išleidusi eilėraščių rinkinį, pirmoji moterų kūrybos tyrinėtoja, pirmoji pirmojo moterų kūrybos almanacho „Aukštyn“ (1930) sudarytoja. Taip pat yra tarp pirmųjų, apie moters vietą ir reikšmę visuomenėje prakalbusių jaunimui ir savo pažiūras rėmusi kultūros, psichologijos, antropologijos argumentais. Mokytojaudama Alytaus mergaičių gimnazijoje, 1942–1943 metais ji pradėjo rengti edukacinio pobūdžio paskaitų ciklą: „Moteris ir menas“, „Moteris ir meilė“, „Mūsų klaidingi idealai“, „Mūsų tikrasis kelias“ ir apie abiejų lyčių santykius. B. Buivydaitės paskaitos yra dar vienas dokumentas, papildantis rašytojos biografiją, parodantis, kokiomis aktualijomis, kokiais idealais ir viltimis gyveno lietuvių inteligentija Antrojo pasaulinio karo akivaizdoje, ir verčiantis susimąstyti apie pamatinius – etinius, tautinius, bendražmogiškuosius idealus, kurių devalvacija atsigręžia prieš juos devalvavusiuosius.
ENThe article describes Bronė Buivydaitė's (1895-1984), a Lithuanian writer and school teacher's, manuscript of the lecture given in 1942-1943 to the girls of Alytus secondary school. It was one of the seven planned cycles of lectures. This lecture is very important to the readers of our days as the document of national aspirations and tasks for young people in the face of war. By this lecture Buivydaitė joined the ranks of Lithuanian intelligentsia who matured the idea of women equality - Jonas Biliūnas, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Šatrijos Ragana and especially Vydūnas on whose views she based herself.
