Lietuvos valstiečių religingumas XVIII a.: tamsioji mėnulio pusė

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvos valstiečių religingumas XVIII a.: tamsioji mėnulio pusė
Alternative Title:
Religiousness of Lithuanian peasants in the 18th century: the dark side of the moon
Keywords:
LT
18 amžius; Katalikų Bažnyčia / Catholic Church; Socialinė struktūra / Social structure.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje atkreipiamas dėmesys į tendenciją, kad tyrimuose neretai valstiečių religingumo XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje įvaizdžiai a priori pritaikomi XVIII amžiaus ar net ankstesniems laikams. Galų gale lieka atviras bene svarbiausias klausimas: ar nedisponuodami beveik jokiais šaltinių duomenimis iš viso turime galimybių ištirti, kuo gi apskritai tikėjo XVIII amžiaus Lietuvos valstietis? Ar jis iš viso turėjo laiko susimąstyti apie po mirties laukiantį atlygį? Kiek gili buvo krikščioniškosios moralės ir etikos normų įtaka valstiečių etikos sistemai ir kiek ji lėmė autonominę moralinę hierarchiją? Ar tais atvejais, kai iš esmės nėra prieštaros tarp krikščioniškos moralės ir savitos valstiečių bendruomenės etikos, galima teigti, kad jos viena kitą papildo? Medžiaga rodo, kad mechanizmas, kaip prastuomenei atskleisti Bažnyčios mokymą, egzistavo, tačiau praktiškai jis nebuvo efektyvus. Tai galėjo lemti įvairios priežastys, apie kurias reikėtų kalbėti atskirai. Galiausiai reikia pripažinti, kad mokslinis tokio reiškinio kaips atskiros socialinės grupės religingumas praeityje aprašymas – ypač šiuo atveju, kai analizuojama neraštinga ir nepalikusi tiesioginių liudijimų grupė – yra veikiau tam tikro modelio siūlymas, o ne galutinis produktas. Vis dėlto tikėtina, kad į daugelį iškeltų klausimų būtų galima atsakyti, jei turėtume ne tik nuodugniai aprašytą krikščionybės Lietuvoje istoriją, bet ir įvairiapusius valstietijos kaip socialinės struktūros tyrimus.Reikšminiai žodžiai: Katalikų bažnyčia; Katechizacija; LDK XVIII a.; Religingumas; Valstiečiai; Catechization; Catholic Church; GDL in the XVIII century; Peasants; Religious life; The Religiousness.

ENThe article focuses on the tendency that images of peasants’ religiousness of the end of the 19th–beginning of the 20th are a priori attributed to the 18th c. or even earlier periods. Finally, the most important question remains open. Do we have any possibilities to find out about beliefs of Lithuanian peasants of the 18th c. without having any source data? Did they have any time to think about life after death? How strong was the influence of the Christian moral and ethical norms on the system of peasants’ ethics and to what extent did it determine the autonomous moral hierarchy? It is possible to claim that the Christian moral and specific ethics of the peasants’ community complement each other in cases when there is not opposition between them? The material shows that the mechanism of revealing the teaching of the Bible to peasantry did exist, but it was inefficient. This could be determined by various reasons, which should be discussed separately. Finally, it should be admitted that the scientific description of such a phenomenon as the religiousness of a separate social group, especially in this case, when a group of illiterate people is discussed, is more an offer of a certain model rather than a final product. However, it is likely that the majority of the raise questions could be answered if we versatile studies of peasantry as a social structure were implemented.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/29060
Updated:
2013-04-28 21:51:16
Metrics:
Views: 43
Export: