LT[...] LDK laikotarpiu požiūris į žydų konversiją buvo kaip ir daugelio krikščioniškų valstybių - pasaulietinė valdžia sukūrė naujakrikštams palankią teisinę bazę, tiesa, nelaidavusią socialinio komforto, tačiau sudariusią prielaidas įsigyventi krikščioniškoje aplinkoje. III Lietuvos statutas (XII sk. 7 str.) įtvirtino nuostatą, kad krikšto apeigas atlikę žydai ir jų palikuonys pripažįstami bajorais. Lenkijoje naujakrikštai nebuvo nobilituojami. LDK žydams bajorystė buvo suteikiama ir iki šios nuostatos įtvirtinimo. Žydų krikštas dažnai vyko pompastiškai, ne sykį krikštatėvis buvo pats didysis kunigaikštis, įtakingi valstybės didikai. Tačiau misijų veikloje pasaulietinė valdžia nedalyvavo - jų organizavimas, reglamentavimas ir katekumenų rengimas buvo Bažnyčios prerogatyva. [Iš teksto, p. 100].