Stebuklo laukimas Vilniaus vyskupijos parapijose XVII a. antrojoje pusėje - XVIII a. pradžioje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Stebuklo laukimas Vilniaus vyskupijos parapijose XVII a. antrojoje pusėje - XVIII a. pradžioje
Alternative Title:
Waiting for a miracle in the parishes of the Vilnius episcopate from the second half of the 17th century to the beginning of the 18th century
Authors:
Kamuntavičienė, Vaida
In the Book:
LDK dvasingumas: tarp tradicijos ir dabarties / sudarytojos: Vaida Kamuntavičienė, Aušra Vasiliauskienė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2010. P. 105-132
Notes:
Bibliografija išnašose.
Keywords:
LT
18 amžius; 17 amžius; Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region); Lietuva (Lithuania); Mokslo šaltiniai / Sources of science; Religija / Religion; Religinis menas / Religious art; Šventieji / Saints.
Summary / Abstract:

LTXVII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje suklestėjo Baroko kultūra ir jos idealai, dvasiniame gyvenime svarbią vietą užėmė Tridento susirinkimo dvasia reformuota Katalikų bažnyčia. Po XVII a. vidurio karo, bado ir maro nuniokotoje visuomenėje mąstyta apie žmogaus gyvenimo trapumą, žemiškųjų džiaugsmų laikinumą, atsigręžta į dangiškuosius idealus. Vyravo nusižeminusio žmogaus poza, kuriai reikia atlaikyti žemiškus skausmus, kad po mirties siela galėtų džiaugtis Dievo artumu. Žemiškuose kančių keliuose kasdienybę palengvinantis išgyvenimas buvo tikėjimas, viltis ir dieviškosios malonės laukimas, kurios bene labiausiai apčiuopiama išraiška buvo stebuklo fenomenas. XVII a. antrojoje pusėje stebuklo laukimas buvo viltį suteikianti būsena dar gyvam esant patirti Dievo malonę. Stebuklu buvo laikomas ypatingas, gamtos dėsnius aplenkiantis įvykis, vykstantis Dievo valia. Paprastai šventieji tarpininkaudavo žmonėms (nepriklausomai nuo kilmės ir luomo) patirti šią aukščiausiojo lygio Dievo malonę. Viena iš priemonių, padėdavusių XVII a. žmogui patirti stebuklų, buvo stebuklingieji paveikslai. Šio straipsnio pagrindiniais šaltiniais buvo XVII a. antrosios pusės (po XVII a. vidurio karų) – XVIII a. pradžios Vilniaus vyskupijos parapijų vizitacijų ir inventorių knygos. Jose, fiksuojant fizinę bažnyčių būklę ir pamaldumo praktikas, minimi altoriai bei jų paveikslai, pažymima, kurie iš jų garsėja stebuklais. Straipsnio tikslas – kiek leidžia turima informacija, aprašyti šaltiniuose minėtus stebuklinguosius atvaizdus, nustatyti jų paplitimo LDK apimtis bei reikšmę to meto visuomenei.Reikšminiai žodžiai: Bažnyčios; Inventoriai; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Parapijos; Paveikslai; Religija; Stebuklai; Stebuklingi paveikslai; Vilniaus vyskupijos parapijos; Vilnius; Vyskupijos; Šventieji; Churches; Diocese; Inventories; Miracles; Miraculous pictures; Paintings; Parish; Parishes of the Vilnius episcopate; Religion; Saints; GDL.

ENIn the 17th century, the Baroque culture and its ideals flourished in the Grand Duchy of Lithuania, and the Catholic Church reformed on the basis of the Council of Trent occupied an important place in the spiritual life. After the war of the mid 17th century, the society devastated by famine and plague started thinking about the fragility of the human life, the temporality of human delights. It tuned to heavenly ideals. The image of a humble man, who had to suffer through all this life’s pain for his soul to go to Heaven, prevailed. Belief, hope and the anticipation of the God’s grace brought relieve on the path of this life’s sufferings. The most tangible expression of it was the phenomenon of miracle. In the second half of the 17th century, the anticipation of a miracle was a hope to experience the God’s grace when alive. An exceptional event beyond the laws of nature was perceived as a miracle caused by the will of God. The saints usually performed the functions of mediators between God and people (irrespective of their origin and rank) for the latter to experience this highest grace of God. Magic pictures were one of the means for people of the 17th c. to experience a miracle. The main sources of this article are inventory books and visitations of Vilnius parishes of the second half of the 17th c.–the beginning of the 18th c. Apart from recording the physical condition and churchgoing practices of churches; it mentions their altars and indicates the ones famous with miracles. The aim of the article is, by using the available information, to describe the miraculous images described in the mentioned sources, to define the scope of their spread in the Grand Duchy of Lithuania and the significance they had for the then society.

Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/29046
Updated:
2022-01-28 21:51:07
Metrics:
Views: 29
Export:
Download