Rūpintojėlis lietuvių tautosakoje ir liaudies skulptūroje: pagrindiniai sampratos aspektai

LTStraipsnyje, remiantis folkloru (maldelėmis, oracija, užkalbėjimais, pasakalegenda) ir etnografine medžiaga, kurioje vaizduojamas Rūpintojėlis, siekiama atskleisti liaudiškuosius Rūpintojėlio atvaizdo ir vaizdinio sampratos aspektus Lietuvos kaime iki XX a. pirmosios pusės ir nustatyti galimus tokios sampratos šaltinius. Rūpintojėlio atvaizdo sampratai įtaką darė devocinė literatūra, meditacijų vadovai, Kristaus kančios aprašymai. Šio atvaizdo koncepcija nėra vienalytė ir jungia kelis aspektus. Visų pirma tai apibendrintas visų Kristaus patirtų kančių simbolis. Kita vertus, atvaizdo semantika siejama su Kristaus Išganytojo kultu, todėl jis glaudžiai susijęs su nuodėmės ir atgailos kategorijomis. Taip pat pastebima tendencija Rūpintojėlio atvaizdą sieti ir su Kristaus prisikėlimo momentu. Kai kada jis siejamas su pranašo Jeremijo raudų dėl sugriautos Jeruzalės prefigūracija. Atvaizdo sampratos niuansai priklauso nuo konteksto, kuriame jis yra, ir nuo konkretaus literatūrinio šaltinio, kuriuo interpretuojamas Rūpintojėlio siužetas. Visos šios sampratos kategorijos aptinkamos ir valstietiškoje kultūroje. Liaudiški pavadinimai, vartoti Rūpintojėlio skulptūrėlėms apibūdinti, išreiškė Kristaus kančią, sielvartą bei liūdesį. Savaip lietuvių liaudies suvokta Švč. Trejybės dogma Rūpintojėlį sutapatino su Dievu Tėvu, todėl atvaizdo prasmių lauką praplėtė ir tvano įvaizdis. Parimusio, Susimąsčiusio Kristaus vaizdinys randamas individualiose pačių valstiečių sukurtose maldelėse, Velykų oracijose, legendose, pasakose. Rūpintojėlio atvaizdui suteikiama globojančio, saugojančio Dievo prasmė. Liaudiškoje Rūpintojėlio traktuotėje taip pat atsispindėjo ir gailestingojo Dievo idėja.Reikšminiai žodžiai: Jeremijas; Kristaus kančia; Pamaldumas; Pamaldumas, Rūpintojėlis, kančia; Prefigūracija; Rūpintojėlis; Susimąstęs Kristus; Christ's Passion; Cross; Devoutness; Jeremiah; Piety; Pre-figuration; Rūpintojėlis; Suffering; Thougghtful Crist's.

ENThe article, based on folklore and ethnographic material depicting Rūpintojėlis [Christ in Distress], seeks to reveal folk aspects of the image of Rūpintojėlis and the concept of the image in Lithuanian villages in the first half of the 20th c. and establish the sources of this concept. The concept of Rūpintojėlis image was influenced by devotional literature, meditation guides, and descriptions of Christ’s Passion. The concept of this image is not homonymous. It unites several aspects. First of all, it is the generalised symbol of all the sufferings endured by the Christ. On the other hand, semantics of this image is related to the cult of the Christ the Saviour, thus being closely connected with categories of sin and penance. Also, the tendency to relate Rūpintojėlis to the moment of Christ’s Resurrection is observed. Sometimes it is related to the pre-figuration of the prophet Jeremiah lamenting over the ruins of Jerusalem as well. The conceptual nuances of the image depend on the context of its existence, and on the individual literary source, by use of which the Rūpintojėlis line is interpreted. All the categories of this conception are also encountered in the peasant culture. The vernacular terms used to define the Rūpintojėlis figurines emphasize the suffering, grief and sorrow of Christ. A peculiar folk concept of the Holy Trinity dogma resulted in identification of Rūpintojėlis with the Father God, therefore the scope of meanings attributed to this image was enlarged with inclusion of the image of Flood. Also, such emotions as loneliness, neglect, extraneousness, encountered in the interpretation of Rūpintojėlis since the late Middle Ages, are weaved in here. The popular interpretation of Rūpintojėlis also reflects the idea of merciful God.