Neatpažintas M.K. Čiurlionio muzikos ciklas (1906 m., spalio 1-2 d., Druskininkai)

LTŠio straipsnio tikslas - įvardyti iki šiol dar neatskleistą kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kompozicinį ciklą. Tyrimo objektą sudaro trys kūriniai fortepijonui, parašyti 1906 m. spalio 1-2 d. Druskininkuose (VL 300-302). Tyrimą inicijavo hipotezė, jog savitas kompozitoriaus kūrybinis procesas pagimdydavo intuityvius, spontaniškus, savaiminius kompozicinius ciklus, kurių pats kompozitorius paprastai neįvardydavo. Tokių ciklų atpažinimo metodologija paremta specialiomis metodikomis (prognostine, struktūrine ir kt.). Straipsniu siekiama aptarti neatpažintų savaiminių M. K. Čiurlionio muzikinių ciklų prielaidas ir tikimybę, struktūriškai identifikuoti konkretų neatpažintą ciklą. Šių trijų kūrinių fortepijonui analizė leidžia teigti, kad minėti kūriniai (VL 300, 301, 302) sudaro sonatinį trijų dalių ciklą. Tą liudija daugelis žinomų sonatinio ciklo konvencijų, kurios kompozitoriaus traktuojamos kūrybiškai: tai ir teminiai ryšiai tarp ciklo dalių, tonaciniai santykiai, leitharmonijos. Be struktūrinių įrodymų, sonatinį Neatpažintą ciklą simptomiškai liudija įvairios kompozitoriaus kūrybinio proceso ypatybės bei aplinkybės. Pažymėtini ir jo kūrybos bruožai, paliudijantys Neatpažinto ciklo tikimybę: kūrinių pavadinimų anonimiškumas, spontaninė sukūrimo trukmė (dvi dienos), chronologinis kūrinių nuoseklumas.Reikšminiai žodžiai: Neatpažintas ciklas; Tonacinis planas; Sumažinta harmonija; M.K.Čiurlionis; Unrecognized cycle; Tonal plan; Diminished harmony.

ENThe aim of the article is to name the still unrevealed composition cycle by composer Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. The subject of the study is the three compositions for the piano, written on 1st – 2nd of October, 1906 in Druskininkai (VL 300-302). The study was initiated by the hypothesis that the peculiar creative process of the composer gave birth to intuitive, spontaneous, self-contained compositional cycles, which were not named by the composer himself. The methodology for recognition of such cycles is based by special methods (prognostic, structural, etc.). The article reaches for discussion of the prerequisites for the unrecognized spontaneous musical cycles, written by M. K. Čiurlionis and the probability to structurally identify the specific unrecognized cycle. The analysis of the said three piano pieces allows for stating that the said pieces (VL 300, 301, 302) form a sonata cycle of three parts, which is evidenced by most known conventions of a sonata cycle, which were quite creatively treated by the composer: those are the thematic relations between the parts of the cycle, modal relations and leitharmonies. Apart from the structural evidence, the unrecognized sonata cycle is symptomatically evidenced by the different peculiarities and circumstances of the creative process of the composer. The characteristics of Čiurlionis’s creative are also worth mentioning, since they evidence the probability of the unrecognized cycle: among those are the anonymity of names of compositions, spontaneous duration of composition (two days) and the chronological continuity of the pieces.