Europos galia pasaulyje
- Lietuvių kalba / Lithuanian
- Prancūzų kalba / French
LTEuropos galios pasaulyje klausimas yra lemiamas europiečio likimui, todėl nūdienos Europos pilietis į jį žvelgia ir su viltimi, ir su nerimu. Deja, dažniausiai šis žvilgsnis yra lydimas aršaus nesupratimo ir nepagrįstų išankstinių nuostatų. Kai kam Europa, ypač Europos Sąjunga, atrodo kaip jau paruoštas raktas į visų – politinių, ekonominių, etinių – problemų sprendimą, kitiems ji vaidenasi kaip grėsmė nacionalinei tapatybei, politinei autonomijai ar tradicinei moralinių vertybių sistemai. Ši monografija išsklaidys tam tikras iliuzijas bei ieškos atsakymų į kai kuriuos kertinius klausimus. Ją perskaičius, neliks nei Europos kaip tobulos bendrijos įvaizdžio – čia aiškiai ir konkrečiai keliamos problemos jį sugriaus, nei Europos Sąjungos kaip politinės klaidos ar sąmokslo teorijos tvirtinimo – šio darinio būtinybė čia akivaizdžiai parodoma. Tačiau sudėtingos europinės realybės suvokimas tik dar labiau užaštrina daugybę klausimų. Kiek reali ir galima Europos politinė, ekonominė ir kultūrinė vienybė, nacionalinėms valstybėms iš inercijos laikant savus interesus aukštesniais nei europiniai? Kokią įtaką Europos Sąjunga gali daryti pagal visai kitus principus ir prioritetus besivienijančiam, „besiglobalizuojančiam“ ir kur kas galingesniam už ją pasauliui? Kas yra europinė tapatybė ir kiek pati Europa yra jai ištikima? Pagaliau ką daryti, norint užtikrinti saugią, sočią ir dvasiškai tvirtą europiečio ateitį? Šioje knygoje šeši prancūzų ir lietuvių mokslininkai ieško atsakymų, įvairiais aspektais analizuodami Europos situaciją pasaulyje. 2010 m. pavasarį jie susibūrė Mykolo Romerio universitete ir skaitė paskaitas apie europinę tapatybę. Šis įvykis buvo Prancūzijos ambasados Lietuvoje remiamo jungtinio frankofoniško studijų modulio „Europos identitetas“ dalis.Kasmet keletas žymių mokslininkų iš Prancūzijos ir Lietuvos – filosofų, politologų, ekonomistų – plačiajai visuomenei pateikia savo mąstymus apie tam tikrą europinio pasaulio dimensiją ir taip suteikia galimybę klausytojui lyginti, ginčyti, derinti prancūzišką ir lietuvišką požiūrį į tą pačią problematiką. Bendra 2010 m. tema buvo Europos galios pasaulyje problema. Liono universiteto profesorius Bruno Benoit talentingai analizavo Europos Sąjungos privalumus pasaulinės globalizacijos procese, nepamiršdamas išryškinti skaudžių problemų ir ieškoti ateities gairių. Žymi lietuvių filosofė, Mykolo Romerio universiteto profesorė Jūratė Morkūnienė atskleidė esminius Europos dvasios bruožus ir leido suvokti pačius europinės civilizacijos pagrindus, taigi ir jos vertę, ir jai pasaulio mestus iššūkius bei artimiausiu metu spręstinus uždavinius. Grenoblio politinių studijų instituto politologas Vincent Tournier įtaigiai parodė Europos Sąjungos užsienio politikai iškilusias kliūtis, kurių šaltinis yra ne išorės jėgos, o tam tikri pačioje Europoje vykstantys ir su viešąja nuomone susiję procesai: tai fundamentalus mąstymas, kas trukdo Europai tapti vyraujančia jėga tarptautinėje arenoje. Žymi Lietuvos ekonomistė, Mykolo Romerio universiteto profesorė Ona Gražina Rakauskienė svarstė Europos Sąjungos finansų sistemą ir bendrojo biudžeto politiką, paaiškindama ekonominę Lietuvos situaciją Europoje: tai reikšmingas indėlis į pastangas praplėsti plačiosios visuomenės supratimą apie visiems aktualius ekonominius europinius procesus.Ta pačia tema išdėstęs savo mintis Reno politikos mokslų instituto docentas Gil Desmoulin detaliai nubrėžė Europos Sąjungos dabartinio institucinio finansinio organizavimosi priešistorę bei išryškino būtinų reformų pagrindus. Pagaliau Sorbonos politinių mokslų doktorantas Philippe Perchoc įdomiu būdu ieškojo atsakymo į fundamentalų europinės tapatybės klausimą, pasirinkęs geografinių bei chronologinių Europos ribų kriterijų. Čia laipsniškai išaiškėjo visas paskaitas, o kartu ir šią monografiją apibendrinanti idėja: Europa – tai projektas, tai nuolat vykdomas uždavinys, kurį sau pačiai be perstojo kelia Europos – jos žmonių – dvasia, nustatanti savo ribas pagal tai, kaip giliai ir sąmoningai šie žmonės suvoks, kas jie yra. Kuo gilesnio savęs pačių, kaip europiečių, suvokimo linkime ir visiems šios knygos skaitytojams [Iš Įvado].
