Balio Sruogos "Dievų miškas" kaip (savita) antropologinė studija

LTStraipsniu siekiama tik pristatyti Balio Sruogos „Dievų mišką“ ir kaip savitą/beveik antropologinę studiją, ir į „Dievų miško“ autorių pažvelgiant kaip į savitą/beveik antropologą, glaustai motyvuojant šį pristatymą sociokultūrinės antropologijos argumentais. Siekiama nurodyti pačius bendriausius esamus ir galimus „invariantinio“ antropologo ir konkretaus lietuvių rašytojo panašumus bei skirtumus, atkreipiant dėmesį ne tik į etnografiškai aprašomą objektą, o ir į patį aprašymo būdą, palyginant Sruogos tekstą su antropologine studija, parašyta „tirštojo aprašymo“ (angliškai „thick description“) būdu. „Dievų miško“ autorius yra sykiu ir „čiabuvis“ (visas negandas išgyvenantis kalinys, vienas iš daugelio eilinių konclagerio gyventojų), ir „antropologas“ (kiek galėdamas elgiasi kaip stebėtojas, smalsus žinių rinkėjas), jis sykiu atspindi ir vadinamąjį „emic“ požiūrį (informantų pasaulio matymą ir prasmės konstravimą iš jų pačių žiūros taško), ir „etic“ požiūrį (antropologo žiūros tašką). Šis dvilypumas suteikia retą galimybę perteikti visų trijų laipsnių interpretacijas, paversdamas meno kūrinį „Dievų miškas“ sykiu ir unikaliu antropologiniu dokumentu, ir ne mažiau unikaliu, neordinariu antropologiniu tyrimu. Prisimenant kelerius metus vykdytą Konstancos universiteto projektą ir jo problematiką, galima sakyti, kad Balio Sruogos knyga intensyviai ir labai produktyviai analizuoja antrąjį projekto klausimą: „Ką literatūra pasako apie žmones?“, pateikdama labai iškalbingus atsakymus.Reikšminiai žodžiai: "Dievų miškas"; Antropologija; Antropologinė studija; Balys Sruoga; Lageris; Lauko tyrimas; Literatūra; Tirštasis aprašymas; "The Forest of Gods"; Anthropological Study; Anthropology; Balys Sruoga; Camp; Field work; Lithuanian Literature; Thick description.

ENThe beginning of the article shortly overlooks the diversity of literary and anthropological relations. Afterwards, focus is made on some general methodological principles of socio-cultural anthropology revealed in Clifford Geertz’s, James Clifford’s, Harvey Russell Bernard’s, Vytis Čiubrinskas’s and other anthropologists’ works that are applicable for analysis of "The Forest of Gods" by Balys Sruoga. Furthermore, the article analyses "The Forest of Gods" by Balys Sruoga as a non-ordinary, specific anthropological study. Sruoga is introduced as a distinctive anthropologically-oriented observer who is "involved" in a forced procedure of participant observation. "The Forest of Gods" is compared to ethnographic texts written in a thick description manner. In conclusion the author of "The Forest of Gods" is both "a native" (a prisoner of the concentration camp experiencing all the hardships) and "an anthropologist" (who acts as an outside observer, a curious collector of information). He reflects the so-called anthropological emic viewpoint (seeing the world as an informant) as well as the etic viewpoint (having the anthropologist’s point of view). "The Forest of Gods" is an example demonstrating that, according to Paul Rabinow, the science of anthropology and fiction are to be considered not contradictory but complementary means of analysis. [From the publication]