Naujamiestis

LTApibūdinant Naujamiesčio istorinę urbanistinę raidą nuo XVI a. vidurio, t. y. nuo to laiko, kai gyvenvietės užuomazga jau galėjo būti, tyrėjai tuos pačius duomenis priskiria ne vien aptariamam Naujamiesčiui, bet ir jo tuometiniam bendravardžiui, t. y. analogiškai vadintam Salamiesčiui (Nowemiasteczko), kuris priklausė 1547 m. susiformavusiai Radvilų Biržų kunigaikštystei. Todėl, vienais duomenimis, XVI a. Naujamiestis priklausęs Valavičiams, iš kurių netrukus atitekęs Biržų Radviloms, o vietovę dar valdant Eustachijui Valavičiui – prieš 1583 m. joje pastatydinta evangelikų reformatų bažnyčia ir mokykla, įsteigta parapija. Kitais duomenimis, 1539 m. sausio 26 d. Naujamiestis atitekęs „Josipovičiui Karpiui“⁹. XVII a. pradžioje Jonas Karpis buvo Naujamiesčio seniūnas, o jo sūnus Mikalojus – Naujamiesčio vėliavininkas. Nors Karpiai buvo katalikai, tačiau gyvenvietėje XVI a. pabaigoje galėjo būti evangelikų reformatų bažnyčia, nes to tikėjimo žmonės, kaip rodo duomenys, ten gyveno. Šiame tekste laikomasi nuomonės, kad Naujamiesčio raida nuo XVI a. vidurio sietina su Karpiais, todėl medžiaga apie evangelikus reformatus bei Radvilas beveik nepateikiama (kita vertus, neatmestina, jog kai kurie be specialaus tyrimo sunkiai lokalizuotini Salamiesčio duomenys galėjo patekti į šį tekstą). Tokiai nuomonei pagrįsti pasiremta ir XVI–XVII a. Naujamiesčiu vadinto Salamiesčio bei tikrojo Naujamiesčio pagrindinių duomenų (apie bažnyčios ir mokyklos įsteigimą ar statybą, kitus dalykus) sutapimu.

• Joniškėlio dvaro istorija.. Joniškėlis Vilnius: Akstis, 2007 P. 76-129.
• Lietuvos katalikų bažnyčios. Vilnius : Pradai, 1993. 623 p.
• Panevėžio vyskupija: istoriniai duomenys, pastoracinė veikla.. Vilnius : Katalikų akademija, 1998. 728 p.