Krėvos pilies ikonografija: tarp romantizmo ir dokumentikos
LTLietuvių istorinėje savimonėje Krėvos vardas pirmiausia siejasi su dviem reikšmingais, bet prieštaringai vertinamais įvykiais. Pirma, Krėva – tai kunigaikščio Kęstučio tragiškos mirties vieta, antra – Krėvoje buvo sudaryta pirmoji Lietuvos ir Lenkijos unija. Krėvos pilis tyrinėjama nuo XIX a. pradžios ir turi gana gausią beveik dviejų šimtmečių istoriografiją rusų, lenkų, lietuvių ir baltarusių kalbomis. Krėvos pilis yra netaisyklingo plano ir sudaro kiek ištęstą, į pietus siaurėjančią trapeciją. Tai viena iš bene labiausiai nukentėjusių senųjų Lietuvos pilių. Pirmieji bandymai vizualiai užfiksuoti pilį sutampa su Iždo rūmų iniciatyva kaupti medžiagą apie senuosius Vilniaus gubernijos pastatus. Kaip tik tada, 1827-aisiais, ir buvo parengtas Vilniaus gubernijos pilių atlasas, kuriame pateiktas ir seniausias šiandien žinomas Krėvos pilies griuvėsių atvaizdas. Kadangi šis pilies atvaizdas kurtas dokumentavimo tikslu, jame vengiama perspektyvos, užfiksuotos statinio proporcijos yra gana tikslios. Nors Lietuvos kraštovaizdžio dokumentuotojo Napoleono Ordos akvarelinis Krėvos pilies atvaizdas – vienas populiariausių ir labiausiai paplitusių atvaizdų, tačiau jame ir pagal jį atliktoje litografijoje pavaizduotos pilies proporcijos yra problemiškos. Iš XIX a. pabaigoje Krėvos pilį fiksavusių dailininkų galima paminėti Ferdynandą Ruszczycą ir Bolesławą Tomaszewskį. Tuo tarpu seniausios šiandien žinomos Krėvos pilies nuotraukos mus pasiekė iš pačios XX a. pradžios. Paminėtinos chrestomatinės Tyburco Chodźkos nuotraukos, taip pat Stanisławo Statkowskio bei Jano Bulhako fotografijos.
ENIn the Lithuanian historical self-consciousness, the name of Krėva is first related to two significant yet controversial events. The first is the tragic death of Duke Kęstutis and the second is the creation of the first union of Lithuania and Poland. The Castle of Krėva has been researched since the beginning of the 19th c. and its historiography is vast. The plan of the castle is regular. It is a slightly narrowing to the south trapeze. This castle is one of the Lithuanian castles which suffered the most. The first attempts to visually document the castle coincide with the initiative of the Treasury Chamber to gather material on buildings of Vilnius Governorate. It was the time when the atlas of castles of Vilnius Governorate was drafted in 1827. It contains the oldest images of the ruins of the castle best known today. Whereas, these images of the castle where created for documentary purposes, the proportions of the construction they offer are rather accurate. Although the most popular and most frequently published image is the lithograph created in the 1870s on the basis of a watercolour by Napoleon Orda, the proportions of the castle depicted on it are rather problematic. Ferdynand Ruszczyc and Boleslaw Tomaszewicz are the artists of the end of the 19th c., who best documented the castle. The oldest photos of the castle date back to the beginning of the 20th c. The photographs by the photographers Tyburcy Chodzko, Stanislaw Statkowski and Jan Bulhak should also be mentioned.
