Kultūros paveldo restauravimo principai sovietinėje Lietuvoje : idėjinės kryptys ir jų raiška

LTNagrinėjant sovietinėje Lietuvoje gyvavusius restauravimo principus, įžvelgtinos kelios tendencijos. Visų pirma, tyrimuose vyrauja kritinis-vertinamasis aspektas, t. y. siekiama nustatyti sovietiniais metais atliktų restauravimo darbų kokybę, jų santykį su tarptautiniais paveldotvarkos principais. Antra, pagrindiniu objektu bei šaltiniu laikomos paveldotvarkos darbų realizacijos (sutvarkyti objektai). Šiame tyrime pasirenkama platesnė perspektyva ir objektu laikomi restauravimo reiškinio idėjiniai modeliai. Idėjos sąvoka šiuo atveju suprantama plačiausia prasme, apimant teorijos ir praktikos, oficialių ir neoficialių konceptų, realizuotų ir neįgyvendintų sumanymų sferas. Tyrimu siekiama identifikuoti atitinkamus modelius, išanalizuoti jų dinamiką bei sąveiką su paveldosaugos praktika. Be to, čia atsisakoma tradicinio tyrimų aspekto (kritinio vertinimo) ir keliamas tikslas atskleisti sovietmečio restauravimo principų savitumą. Sovietmečio restauravimo principų genezėje įžvelgtini bent keturi etapai. Pirmojo akivaizdaus lūžio būta apie 1955 metus. Oficialiai tai pasireiškė sprendimu pradėti Trakų salos pilies atkūrimą; idėjinių modelių plotmėje – paveldotvarkos paradigmų išsikristalizavimu. Sulig šiuo etapu baigėsi paveldotvarkos principų įsisavinimo periodas. Kita reikšminė data – apie 1965 metus. Ankstesnį įdirbį papildė naujas reiškinys – lietuviškieji idėjiniai paveldotvarkos konceptai. Apie 1987 m. įvyko paskutinysis lūžis – sovietmečiu sukurti paveldotvarkos modeliai ir praktikos tapo revizijos, o neretai ir atmetimo objektu.Reikšminiai žodžiai: Ideologiniai restauravimo metodai; Istorinis pastatas; Kultūrinis paveldas; Paveldo apsauga; Restauravimo principai; Sovietinė Lietuva; Trakų pilis; Venecijos Chartijos nuostatai; Vilniaus pilis; Zapyškis; Šiaulių šv. Petro ir Pauliau bažnyčia; Cultural heritage; Heritage protection; Historical building; Ideological models of restoration; Principles of restoration; Statute of Venice Charter; The Soviet Lithuania; Trakai castle, Zapyškis; Vilnius castle; Šiauliai church of St.Peter and Paul.

ENSeveral tendencies are observed when analysing principles of restoration existing in the Soviet Lithuania. First of all, the critical and evaluative aspects prevail, i.e. the author seeks to establish the quality of restoration works performed in the Soviet period, their relations with international principles of heritage administration. Second, the realisations of heritage administration works (accomplished works) are regarded as the key objects and sources. This research focuses on a wider perceptive and sees ideological models of restoration as its object. In this case, the concept of idea is perceived in a wider sense. It covers theory and practice, official and non-official concepts, spheres of accomplished and unaccomplished projects. The research is aimed at identifying respective models, analysing their dynamics and interaction with the practice of heritage protection. In addition, it refuses the traditional aspect of the content (critical evaluation) and raises the aim to reveal the originality of principles of restoration of the Soviet period. At least several stages are observed in the genesis of the Soviet principles of restoration. The first critical moment dates back to 1955. It officially manifested through the decision to launch the restoration of the Castle of Trakai. This was the stage when the period of assimilation of principles of heritage administration ended. Another critical date is 1965. A new phenomenon supplemented previous works – Lithuanian ideological concepts of heritage administration. The last critical moment took place in 1987. The heritage models and practices created in the Soviet Period became objects of revisions and were usually refused.

• Menotyra / Arts
• Istorija / History