Settlement development in the River Lielupe Basin c. 500-1200 AD

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaAnglų kalba / English
AntraštėSettlement development in the River Lielupe Basin c. 500-1200 AD
AutoriaiJarockis, Romas
KnygojePētījumi zemgaļu senatnē . 2004, P. 59-65
Reikšminiai žodžiai
LTLielupės baseinas; Gyvenvietės; Kapinynai
ENBasin of the Lielupe river
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnio tikslas – remiantis kapinynų archeologine medžiaga pateikti Lielupės baseino apgyvendinimo schemą geležies amžiuje. Chronologinės kapinynų statistikos duomenimis, aptariamosios teritorijos laidojimo paminklai pasiskirstę daugiau ar mažiau vienodai tiek Latvijoje (šiaurinėje dalyje), tiek Lietuvoje (pietinėje dalyje). Radiniai iš priešistorinių kapinynų rodo, kad aptariamajame regione populiacija maksimaliai išaugo viduriniajame geležies amžiuje. Populiacijos tankumas įvairiais geležies amžiaus laikotarpiais atskiruose tyrinėtuose regionuose varijavo. Akivaizdu, kad vakarinė ir pietvakarinė regiono dalys buvo tankiau apgyvendintos viduriniojo geležies amžiaus laikotarpiu, tuo tarpu archeologinių radinių sumažėjimas vėlyvajame geležies amžiuje gali reikšti gyventojų skaičiaus sumažėjimą šiuo laikotarpiu. Didžioji dauguma geležies amžiaus kapinynų išsidėstę regiono rytinėje dalyje, Lielupės ir Mūšos pakrantėse. Kitaip, nei visoje tirtoje teritorijoje, čia aptikta daugiau vėlyvojo geležies amžiaus kapinynų, nei viduriniojo geležies amžiaus. Tai sietina su gyventojų skaičiaus padidėjimu arba žemės ūkio technologijų pokyčiais, kurie leido vietiniams gyventojams išsikelti iš pernelyg tankiai apgyvendintų teritorijų ir įsisavinti naujas dirbamas žemes. Kita vertus, auganti tarpbendruomeninių kontaktų ir prekybinių ryšių reikšmė galėjo nulemti aptariamosios teritorijos didesnį gyventojų tankumą prie pagrindinių prekybos kelių.

ENThe aim of the paper is to highlight the exact process of founding settlements in the Lielupe River basin in the Iron Age, with the help of archaeological studies. Based on the cultural-historical tradition, the boundaries of ethnic cultures are established in accordance with the spread of traces of the customs of cremation, burial and adoration of deities of ethnic groups. The study has established the following: (1) The chronological statistics of burying has shown that the spread of burial grounds in both Northern Latvia and Southern Lithuania was almost identical. The finds from the burial grounds indicate that the number of the population reached its peak in the Middle Iron Age. (2) Population density differed in various periods of the Iron Age. The western and the south-western territories were most densely populated in the Middle Iron Age. (3) The majority of the burial sites are situated on the eastern bank of the Liepaja River, differently from the area under investigation in general. This can be linked with population density or changes in agriculture, which allowed the inhabitants to move away from densely populated areas.

Mokslo sritisArcheologija / Archaeology
Susijusios publikacijosŠukionių kapinynas (Pakruojo rajonas, Lygumų apylinkė) / Ilona Vaškevičiūtė. Lietuvos archeologija. 2000, t. 20, p. 159-224.
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/2859
Atnaujinta2013-04-28 15:44:05
Metrika Peržiūros: 13