Žemaičių kalendorinė tautosaka: Užgavėnių dainos

• Petrošienė, Lina, sudarymas [com]
• Bukantis, Jonas, sudarymas [com]

LTRašytiniuose šaltiniuose pirmosios žinios apie Užgavėnių šventę baltų apgyventose žemėse ir jos metu vykusias persirengėlių eitynes siekia XV a. pirmąją pusę. Įvairiuose religiniuose šaltiniuose yra žinių apie šios šventės pobūdį, personažus ir jų atliekamus veiksmus bei apie tai rašiusiųjų neigiamą požiūrį. XIX-XX a. Užgavėnių šventimo tradicijos Lietuvoje aprašytos lietuvių literatūros klasikų veikaluose, tyrinėtos etnologų ir folkloristų studijose. Etnografinės medžiagos sukaupta muziejuose ir archyvuose, vis daugiau jos skelbiama. Apžvelgus lietuvių kalendorinės dainuojamosios tautosakos leidinius pastebėta, kad didžiausias tyrinėtojų ir leidinių sudarytojų dėmesys skirtas dzūkų ir aukštaičių kalendorinėms, tarp jų ir Užgavėnių, dainoms. Šiuose regionuose Užgavėnių šventimo tradicijos yra kiek kitokios negu Žemaitijoje. Muzikinis Žemaitijos Užgavėnių folkloras – persirengėlių vaikštynių personažų („ubagų“, „čigonų“, „žydų“) – ir savitas, ir originalus, ir žaismingas, bet kol kas publikuotas fragmentiškai. Todėl pagrindinis šio leidinio tikslas – užpildyti tą spragą: jame surinktos Žemaitijos Užgavėnių dainos, persirengėlių „ubagų“, „žydų“ ir „čigonų“ dainos bei giesmės, maldų parodijos, vaišių dainos ir kt. Kūriniai knygoje ir kompaktinėje plokštelėje išdėstyti grupuojant pagal keletą kriterijų: tematiką, variantų grupes bei tarmes. Leidinyje publikuojamos ir vieno savičiausių Žemaitijos medžio drožėjų Adolfo Viluckio Užgavėnių kaukių („Lyčynų“) nuotraukos.Reikšminiai žodžiai: Tautosaka; Dainos; Giesmės; Užgavėnės; Kalendoriniai papročiai; Žemaitija (Samogitia); Persirengėliai; Kaukės; Eitynės; The Grand Duchy of Lithuania; The Gniezno archdiocese; The Samogitian diocese; Visitation; The General Visitation; Decanate; Parish; The Catholic Church.

ENThe first data in written sources on Shrovetide in the areas inhabited by the Balts and the procession of masked characters during the celebration reach as far back as the first half of the 15th c. Various religious sources contain information about the nature of this celebration, characters and their performed actions, as well as the negative attitude of those who wrote about it. The 19th–20th c. traditions of celebrating Shrovetide in Lithuania have been described in the works of Lithuanian literary classics and investigated in the studies of ethnologists and folklorists. Ethnographical information has been accumulated in museums and archives, and it has been increasingly published. The overview of publications on Lithuanian calendar folk songs observes that researchers and compilers mostly focus on Dzūkian and Aukštaitian calendar songs, including Shrovetide songs. The traditions of celebrating Shrovetide in these regions slightly differ from those in Samogitia. The musical Shrovetide folklore of Samogitia – that of masked characters (‘beggars’, ‘gypsies’, ‘Jews’) – is peculiar, original, playful; however, it has been published fragmentarily so far. Therefore, the main aim of this publication is to fill this gap; it contains Samogitian Shrovetide songs, the songs and hymns of masked characters, prayer parodies, regale songs, etc. The works are arranged in the book and the CD in groups according to several criteria: theme, variant groups and dialects. The book publishes the photographs of Shrovetide masks (lyčynos) created by Adolfas Viluckis, one of the most original Samogitian wood carvers.