Staging dissensus: the Baltic way as a performative act to reframe the geopolitical sphere
LTJacques'as Rancičre‘as aptaria nepritarimą (dissensus) kaip „nuomonių skirtumą „sveiko proto“ ribose: diskusiją apie tai, kas yra duotybė, apie tą sistemą, kurioje kažką suprantame kaip duotybę“. Straipsnyje analizuojamas 1989 m. rugpjūčio Baltijos kelias kaip politinio nepritarimo pavyzdys, kai „du pasauliai atsiduria viename ir tame pačiame pasaulyje“. 1989 m. rugpjūčio 23 d. 600 km ilgio žmonių grandinė sujungė Taliną, Rygą ir Vilnių, siekiant pasmerkti Molotovo-Ribbentropo paktą per jo penkiasdešimtąsias metines. Tai buvo simbolinis įvykis, sujungęs tris Sovietų Sąjungos respublikas, ir politinis protesto aktas prieš trijų nepriklausomų nacionalinių valstybių okupaciją 1939 metais ir už nepriklausomybės atstatymo teisę. Kaip nacionalinio, o kartu ir transnacionalinio solidarumo išraiška, Baltijos kelias metė iššūkį sovietinei istorijos interpretacijai, nes prieštaravo tvirtinimui, esą Baltijos valstybės į Sovietų Sąjungą įstojo savo noru - beveik 2 milijonai šios akcijos dalyvių aiškiai parodė masinio pasipriešinimo sovietų valdžiai realumą. Dar daugiau, šis įvykis iš naujo perbraižė politinį geografinį žemėlapį, pabrėždamas nacionalines sienas tarp Baltijos valstybių, kurios sovietmečiu buvo suprantamos kaip administraciniai, o ne politiniai vienetai, o kartu sukūrė gyvą fizinį ryšį, susiejantį tris Baltijos valstybes. Užginčydamas geopolitinę sistemą, Baltijos kelias aiškiai pademonstravo nepritarimą, iškeldamas nacionalinės pilietybės ir nepriklausomybės teisę, kuri buvo neigiama penkiasdešimt metų, ir pranašaudamas Sovietų Sąjungos ir Geležinės uždangos griūtį.
ENJacques Ranciere discusses disapprovals (“Dissensus”) as “differences in opinion” within the limits of common sense: discussions about what is given, about the system where we perceive something as given”. The article analyses the Baltic Way of August 1989 as an example of political disapproval, when “two worlds find themselves in one world”. On 23 August 1989, a 600 km human chain connected Tallinn, Riga and Vilnius in order to condemn the Pact of Molotov-Ribbentrop on its 50th anniversary. It was a symbolic event uniting three Soviet republics and an act of protest against the occupation of three independent states in 1939 and in favour of the right to the restoration of independence. As an expression of national and international solidarity, the Baltic Way challenged the Soviet interpretation of history, since it contradicted the statement that the Baltic States joined the Soviet Union on their own free will. Almost 2 million participants of this campaign clearly showed the reality of mass resistance against the Soviet authorities. Moreover, this event drew a new political and geographical map, highlighting national borders between the Baltic States, which were considered as administrative borders in the Soviet period, not as political units. At the same time it created a physical link uniting the three Baltic States. By disputing the geopolitical system, the Baltic Way clearly demonstrated disapproval thus elevating the right to national citizenship and independence, which had been neglected over 50 years, and predicting the collapse of the Soviet Union and the Iron Curtain.
