Lietuvos švietimo pertvarkos ir konceptualiųjų reformos gairių santykis

LTStraipsnyje bendrais bruožais apžvelgiamas Lietuvos švietimo pertvarkos per pastaruosius dvidešimt metų vyksmas, daugiausia dėmesio skiriant kai kuriems abejotiniems jos žingsniams: atsisakymas rengti egzaminus baigiant pagrindinę mokyklą ir "interpretacinė" kalbos bei literatūros mokymo kryptis; dėmesio stoka humanitariniam ir demokratiniam ugdymo metmeniui; instrumentinis, adaptyvus požiūrio apraiškų išplitimas šiuolaikiniame Europos Sąjungos ir Lietuvos švietimo politikos diskurse; testų vaidmuo ir reikšmė Lietuvos švietimo praktikoje ir kt . Pastebima, kad minėti žingsniai nebuvo numatyti konceptualiuose švietimo reformos dokumentuose - jie atsirado vykstant švietimo pertvarkai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos švietimo pertvarka; Egzaminai; "Interpretacinis" metodas; Humaniškumo, demokratiškumo principai; Švietimo politika; Lithuanian education transformations; Exams; "Interpretative" method; Principles of humaneness and democracy; Education policy.

ENA general account of the development of education in Lithuania during the last twenty years is provided in the article. A particular attention is paid to some doubtful initiatives in the process of this development: a refusal to organize exams at the end of compulsory school; a so-called "interpretative" method of education applied in the sphere of teaching literature; a lack of attention to the principles of humaneness and democracy; an instrumental, adaptive approach to education prevailing in contemporary discourse about education policy in European Union and Lithuania; a role and significance of tests in the educational practice; etc. It is indicated that the above-mentioned initiatives were not foreseen in the conceptual documents of Lithuanian educational reform. [From the publication]