Vaikų literatūros vertimo problemos : J. K. Rowling "Hario Poterio" serijos veikėjų vardai

LTTikrinių daiktavardžių vertimas visada buvo vienas iš sudėtingesnių vertimo klausimų. Tradiciškai literatūroje suaugusiems yra tendencija palikti originalo vardus neverstus, o vaikų literatūroje dažnai stengiamasi juos priartinti prie vertimo kalbos ir kultūros. J. K. Rowling „Hario Poterio“ romanų serijai, kuri pradžioje buvo traktuojama ir verčiama kaip priklausanti vaikų literatūros žanrui, įgyjant populiarumą tarp įvairaus amžiaus skaitytojų, vertėjams iškilo daug vertimo dilemų, susijusių su žanro specifika. Straipsnio tikslas – apžvelgti J. K. Rowling romanų veikėjų vardų vertimo būdus į lietuvių kalbą ir palyginti su vertimu į kai kurias kitas kalbas. Lietuviškame romanų serijos vertime pastebima daug vertimo nenuoseklumų, darančių neigiamą įtaką vertimo kokybei. Straipsnyje analizuojami konkretūs tikrinių vardų vertimo pavyzdžiai, aptariama semantinio adekvatumo vertime problema, nagrinėjamas klausimas, kiek nukenčia vertimo kokybė dėl originalo vardų vertimo problemų. Straipsnio aktualumas: J. K. Rowling romanų populiarumas bei su juo susijęs padidėjęs dėmesys veikėjų vardų semantikai ir jų vertimo problemoms; faktas, kad lingvistiniai ir sociokultūriniai romanų serijos vertimo aspektai nebuvo plačiau analizuoti. Tyrime turimiems pavyzdžiams analizuoti pasirinktas aprašomasis-analitinis metodas. Be to, semantinio neadekvatumo kompensacijos būdai buvo analizuoti referencinių, pragmatinių, struktūrinių reikšmių neadekvatumo atvejais siejant su sociokultūriniu kontekstu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kultūrinės aliuzijos; Sociokultūrinis kontekstas; Vaikų literatūra; Vardų vertimas; Vertimo adekvatumas; Adequacy of translation; Chidren literature; Children's literature; Cultural allusions; Socio-cultural context; Sociocultural context; Translating character's names; Translation adequacy; Translation of names.

ENThe article deals with the problems of translating the names of literary characters in children’s literature, namely in J. K. Rowling’s Harry Potter series, into other languages, mostly into Lithuanian. Due to the increased popularity and the specific genre of the Harry Potter series the translators face many unique problems. In translating proper names they have a choice of domestication and foreignization (Venuti, 1995). Some translators opt for domesticating the proper names, some are inclined to foreignization, some apply the more or less logical or eclectic mixture of the two. The article analyses the potential problems of all three approaches. As an illustration, the analysis of the Lithuanian translation of J. K. Rowling’s character names is provided. The conclusion of the article is that although the translation of characters’ names should be connected to the local cultural context and therefore creative adaptation of children’s literature to the Lithuanian readers may be desirable, this particular translation is in many cases quite inadequate, which may harm the quality and cultural integrity of translation text as well as its overall reception in Lithuania. The question of whether the proper names of J. K. Rowling’s characters should be translated at all is also raised. [From the publication]

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies