Lenkų filosofija Vilniuje: žingsnis detalios analizės link : recenzija

LTKaip sistemingų istorinių tyrinėjimų objektas, Vilniaus filosofinis gyvenimas yra platus ir dar nepakankamai ištirtas lenkų ir europietiškosios filosofijos fragmentas. Filosofijos Vilniuje istorija gali būti nagrinėjama dviejų laikotarpių kontekste: nuo Vilniaus akademijos įkūrimo 1578 m. iki Vilniaus universiteto uždarymo 1832 m. bei dviejų Stepono Batoro universiteto dešimtmečių, kurie baigėsi po 1939 m. rugsėjo, laikotarpyje. Darbe yra recenzuojama J. Pawlako sudaryta knyga "Filozofia na Uniwersytecie Stefana Batorego", kurioje yra kolektyviai analizuojamas filosofijos dėstymas Stepono Batoro universitete būtent šiuo antruoju laikotarpiu. Net pusėje šios knygos straipsnių yra tyrinėjamos mąstytojų, kuriems filosofija nebuvo svarbiausias mokslinio tyrimo interesas, pažiūros. Pasigendama išsamesnio profesionalių filosofų įnašo į filosofiją Vilniuje nušvietimo. Dvi Torūnės universiteto profesorių Józefo Pawlako bei Włodzimierzo Tyburskio publikacijos ir Romano Plečkaičio straipsnis yra geriausi recenzuojamos knygos straipsniai rekonstrukcijos detalumo prasme. Lenkijos ir Lietuvos mokslininkus nebūtinai priešina Vilniaus tyrinėjimai. Minimas laikotarpis yra traktuojamas kaip bendras dviejų tautų paveldas. Recenzuojama knyga visapusiškai neatskleidžia Vilniaus filosofijos istorijos paveikslo, tačiau link to šiuo straipsnių rinkiniu yra žengtas žingsnis, leidžiantis tikėtis išsamesnių analizuojamos temos tyrimų bei glaudesnio lenkų ir lietuvių mokslininkų bendradarbiavimo.Reikšminiai žodžiai: Stefano Batoro universitetas.

ENThe philosophical life of Vilnius, as a subject for systematic historical studies is a broad and still insufficiently studied fragment of the Polish and European philosophy. The history of philosophy in Vilnius can be examined in the context of two periods: from the launching of Vilnius Academy in 1578 till the closing of Vilnius University in 1832 and the two decades of Stephen Bathory University, which ended after the September of 1939. The study provides the review of the book "Filozofia na Uniwersytecie Stefana Batorego", compiled by J. Pawlak, which provides a collective analysis of teaching of philosophy at Stephen Bathory University during the latter period. Half of the articles of the book are dedicated to analysis of the worldview of the thinkers, to whom philosophy was not the most important interest of study. More thorough coverage of contributions into philosophy in Vilnius, made by professional philosophers is missed. The best articles of the reviewed book in terms of detail of reconstruction are the two publications by professors of Torun University – Józef Pawlak and Włodzimierz Tybursky and the article by Romanas Plečkaitis. The Lithuanian and Polish researchers are not necessarily contradistinguished by the Vilnius city. The said period is treated as the common heritage of the two nations. The reviewed book does not entirely reveal the big picture of history of philosophy in Vilnius, however the collection of articles makes a step in that direction, which provides the possibilities to hope for more comprehensive studies of the subject and more close cooperation between Lithuanian and Polish researchers.