Sedos dvaro raida XVI a

LTDvarai Žemaitijoje suvaidino svarbų vaidmenį ne tik ūkiniu, bet ir kultūriniu požiūriu. Dažname bajoro dvarelyje buvo bibliotekėlė. Čia saugomas archyvas savininkams teikė informacijos ne tik apie žemėvaldą, bet ir apie savo gimtinės, o dažnai ir apie dvare dirbusių valstiečių giminių praeitį. Kartkartėmis - tai priklausė nuo savininkų nusiteikimo - platesnį išsilavinimą čia gaudavo ir gabesni dvare tarnavusių valstiečių vaikai. Be to, pats dvaro gyvenimas nebuvo visiškai izoliuotas nuo aplinkos. Dvare dirbdavo nemažai žmonių, turėjusių palaikyti normalią dvaro gyvenimo eigą, pradedant virtuve ir baigiant ūkio darbų priežiūra. Natūralu, kad tos gyvenimo normos, manieros, kurios būdavo praktikuojamos dvaruose, pamažu įsipindavo ir į valstiečių, ypač pasiturinčių, buitį. Apie dvarą ar dvarelį - tiek, kiek jis galėdavo, kad ir nesąmoningai, dažniausiai be išankstinės programos, įtakoti gyvenimą - susidarydavo savotiškas to dvaro ar dvarelio gyvenimo ritmą atitinkantis mikroklimatas. Jau vien todėl verta Žemaitijos dvarams skirti daugiau dėmesio. [Iš teksto, p. 31].

ENAt least 3 estates were getting shape at the end of the 15th c. and the beginning of the 16th c. around the town. The estate of Vaclovas and Elžbieta Bartoševičiai had the largest influence on the future development of the town of Seda. One can mark out two more distinct periods of the development of the estate in Seda in the 16th c. the period when the Bartoševičiai ruled, when one could still buy free land and thus to enlarge the estate; and the period when the Vnučkai ruled, when the land used to be added to the domains of the estate while buying land in the surroundings of Seda out of the town.