Popierinių pinigų klastojimo tendencijos Vilniaus gubernijoje XIX a. - XX a. pradžioje

LTStraipsnyje analizuojamos popierinių pinigų klastojimo tendencijos Vilniaus gubernijoje XIX a.–XX a. pradžioje. Lietuviškoje istoriografijoje ši problema dar tik pradedama nagrinėti. Tyrimas paremtas Lietuvos valstybės istorijos ir Baltarusijos nacionalinio istorijos archyvų medžiaga. Apžvelgiamos tiriamu laikotarpiu egzistavusios asignacijų klastojimo dirbtuvės ir jiems vadovavę asmenys, aprašomas klastočių platinimas. Popierinių pinigų klastojimas buvo organizuotas nusikaltimas. Vilniaus gubernijoje nusikaltėliai popierinių pinigų klastojimo technologijas įvaldė vėliau nei kaimyninėse gubernijose. XIX a. 1–2 dešimtmetyje klastojimu užsiėmė specialių žinių ir atitinkamą išsilavinimą turintys asmenys – spaustuvių darbuotojai, miestiečiai ir bajorai. Vėliau, 3 dešimtmetyje, šia veikla užsiėmė ir valstiečiai, nors šis užsiėmimas jiems nebuvo būdingas. Taip pat aptariamas ir kreditinių pinigų klastojimas. 1839 m. Rusijoje pradėta pinigų reforma, jos metu išleisti naujo pavyzdžio popieriniai pinigai – kreditiniai bilietai. Naujo pavyzdžio pinigų klastojimo technologijas vietiniai nusikaltėliai įvaldė praėjus 5 metams nuo jų pasirodymo. Vilniaus, kaip ir Mogiliavo, gubernijoje kreditinių bilietų klastojimo ir platinimo srityje, skirtingai nei kitose Rusijos gubernijose, vyravo vietiniai nusikaltėliai žydai. Tik XIX a. pabaigoje Vilniaus gubernijoje kupiūras bandė klastoti ir kitų grupių atstovai. Vietinių pinigų klastotojų veikla nebuvo tokia sėkminga ir aktyvi kaip Mogiliavo nusikaltėlių, kurie popierinius pinigus padirbinėjo žymiai ilgesnį laiką ir kur kas masiškiau.Reikšminiai žodžiai: Archyviniai dokumentai; Asignacijos; Klastotės; Kreditiniai bilietai; Popieriniai pinigai; Popierinių pinigų klastojimas; Rusijos imperija (Russian Empire); Vilniaus gubernija; Vilnius; Archival documents; Assignations; Counterfeit banknotes; Credit Tickets; Forgery; Paoer money; Russian empire; Vilnius; Vilnius Governorate.

ENThe article analyses tendencies of counterfeiting of paper money in the Vilna Governorate in the 19th century-the beginning of the 20th century. In Lithuanian historiography, this problem is just starting to be considered. The research is based on the material of the Lithuanian State Historical Archives and the National Historical Archives of Belarus. The article provides an overview of the workshops that existed during the period under review that counterfeited appropriations and the people who managed them. It also describes the distribution of counterfeits. The falsification of paper money was an organized crime. In Vilna Governorate, criminals mastered the technology of counterfeiting paper money later than in the neighbouring governorates. In 1800s-1810s, counterfeiting was carried out by individuals with specialist knowledge and education - printing staff, city people and nobility. Later, in the 1820s, the peasants also engaged in this activity, although they did not do it as often. The counterfeiting of credit money is also discussed. In 1839, in Russia, a monetary reform was initiated, with a new type of paper money issued - credit tickets. Local criminals mastered counterfeiting technologies of a new type of money 5 years after their first appeared. In Vilna Governorate, just like in Mogilev Governorate, local Jewish criminals prevailed in the area of counterfeiting and distribution of credit tickets, unlike in other Russian governorates. In Vilna Governorate, representatives of other groups tried to counterfeit money only in the end of the 19th century. The activity of local counterfeiters was not as successful and active as that of the Mogilev criminals, who counterfeited money for a much longer period of time and did that on a much greater scale.

• Banknotų klastojimas ir platinimas nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940 m.) periodinės spaudos duomenimis / Eduardas Remecas. Pinigų studijos. 2012, Nr. 2, p. 53-69.
• Klastotų popierinių pinigų cirkuliacija XIX a. II pusėje Vilniaus gubernijoje / Linas Kvizikevičius. Numizmatika. 2006, t. 4-5, p. 125-155.