Prakalbinti valstybę: politinės retorikos užmarštis ir klasikinio respublikonizmo reikmė

LTDvidešimt metų gyvuojanti atkurta Lietuvos Respublika turi „kalbos defektą“: politinės retorikos branda joje atsilieka nuo daugelio kitų valstybingumą liudijančių sričių. Kai nėra stiprios, pajėgios savarankiškai apsiginti kariuomenės, šį trūkumą kompensuoja narystė tokiose organizacijose, kaip antai NATO. Kai trūksta lėšų ambasadoms išlaikyti, galima pasinaudoti savo ambasadomis gretimose kraštuose arba ES šalių atstovybėmis. Tačiau kai nėra normalios viešosios erdvės, kai trūksta išmintingos ir iškalbingos politikos, kai trūksta politikų, kurie gebėtų prasmingai kalbėti, o ne tik biurokratiškai atsikalbinėti, šio trūkumo niekas nekompensuoja. Straipsnis skiriamas būtent šiai – politinės komunikacijos būklės, konkrečiau tariant – politinės retorikos užmaršties problemai. Tekste keliama ir grindžiama hipotezė, kad išgyvename politinės komunikacijos krizę, kurios esmė yra politinės retorikos nuosmukis. Šis nuosmukis savo ruožtu, taikant klasikinio politinio mąstymo kriterijus, rodo respublikos ir jos esminių vertybių nuosmukį, o kartu politikos probleminę būklę. Prieš svarstant praktines minėto nuosmukio apraiškas, aptariami kriterijai, kuriuos telkia klasikinio respublikonizmo teorija.

ENThe article is dedicated to the status of political rhetoric based on the paradigm of political perception and public speaking lent by the theory of classic political republicanism. According to the theory, politics is discursive and communicative in its essence. This is why the theory of classic republicanism may be called "discursive republicanism". From the point of view of discursive republicanism, the public speaking, addressing the members of political community and a political text in itself represent the essential component parts of political mind. Contrary to the modern stereotypical opinion, the functions of political rhetoric are nothing less than public relations, a manipulation technique or the objective to obtain power. In the opinion of the thinkers of classic republicanism, the principal role of political rhetoric is educative, politically dignifying and training moral imagination, rather than manipulative or promotional. A discursive republic is a harmony of freedom and virtue: it is not only a guardian of freedom, but also a teacher of virtue and a place of assembly (agora) not only of public word (oratio) but also of rationality (ratio) lying at its basis. The republican concept of politics and rhetoric allows diagnosing the depolitization of the Lithuanian social space widely recognized today.The fact of political rhetoric being beyond recall is one of the decisive factors of the setback and decline of politics. The problem is perfectly exhibited by the following political slogan which for many people today seems to be the maximum of political life: "Fewer words and more deeds". The stereotypical contraposition of words and deeds is one of the prime symptoms helping to understand better the intrinsic logic of the depolitization phenomenon, including the depreciation of rhetoric. A silenced state ceases to be a classic discursive republic or liberal democracy, no matter how precisely the democratic procedures are followed in it.