Jono Vaitkaus režisūros modeliai : disertacija

LTDisertacijoje „Jono Vaitkaus režisūros modeliai“ šio režisieriaus kūryba analizuojama pasitelkiant modelio sąvoką, modelį suvokiant kaip teorinę režisūrinę sistemą, kuri kinta sceniškai įgyvendinant vieną ar kitą spektaklį. Vaitkaus režisūros novatoriškumo esmė – skirtingos spektaklio struktūrinių elementų proporcijos, o jų santykių ypatumai ir lemia atskirų spektaklių priklausomybę vienam ar kitam režisūriniam modeliui. Šie modeliai identifikuojami, atsižvelgiant į režisieriaus pasirenkamo veikalo žanro (drama, absurdo drama, poetinė drama, komedija, tragikomedija, tragedija), vaidybos stilistikos (psichologinė, groteskiška, ekspresionistinė), scenografijos ir muzikos (aktyvi, neutrali, pasyvi) santykį ir įvairias modifikacijas. Tyrimo metu išskirti šie pagrindiniai Vaitkaus spektaklių režisūros modeliai, kuriuos lemia: realusis modelis (psichologinis pradas); politinis-socialinis modelis (veiksminis pradas); poetinis modelis (vaizdinis pradas); homofoninis modelis (herojus); polifoninis modelis (kelios tuo pat metu plėtojamos savarankiškos temos). Vieno modelio spektakliai gali būti skirtingi žanro požiūriu, spektaklio priklausomybė vienam ar kitam režisūros modeliui gali būti įvardinta tik baigiamajame spektaklio etape. Išnagrinėjus Vaitkaus meninės programos ypatumus, galima pripažinti, kad jo kuriami spektakliai turi aštrų kontaktą su aplinka, jis siekia teatro, kuris šiuolaikiškumui mobilizuotų ir Vakarų Europos, ir lietuviškas režisūros tradicijas.

ENThe PhD thesis called "Theatre Directing Models by Jonas Vaitkus" analyses this theatre director's creation, by the use of a model concept, understanding a model as theoretical theatre directing system, which is changing with one or another play staged. The essence of novelty of Vaitkus' theatre directing lies in different proportions of structural elements of a play, while peculiarities of their relations determine belonging of individual plays to one or another theatre directing model. These models are identified taking into account relationship and various modifications of the genre chosen by the director (drama, absurd drama, poetic drama, comedy, tragicomedy, tragedy), acting stylistics (psychological, grotesque, expressionist), stage design and music (active, neutral, passive). The following main models of Vaitkus' theatre directing are distinguished during the research, which are determined by: real model (psychological origin); political–social model (action origin); poetical model (image origin); homophonic model (hero), polyphonic model (several independent themes developed simultaneously). Single model plays can differ in terms of genre, play belonging to one or another theatre directing model cannot be named until the final stage of a play. Having analysed peculiarities of artistic programme of Vaitkus, it can be admitted that plays created by the director have sharp contact with the environment, he aspires theatre which would mobilise both Western Europe and Lithuanian stage directing traditions for the sake of modernity.