Šiuolaikinės literatūros situacija mokykloje: ar naujoves nagrinėti, ar pamatus kloti?

LTStraipsnyje analizuojama, ar, pažvelgus į literatūros situaciją mokykloje, ar ne pernelyg dažnai nueinama į formalizmą, ar pasineriant „filologinius malonumus“, siūlant gausybę privalomų tekstų neprarandamas jaunasis skaitytojas apskritai. O ką jau kalbėti apie šiuolaikinę lietuvių literatūrą, kuri dažnai lieka podukros vietoje... Galima teigti, kad dėmesys grožinei literatūrai (ypač lietuvių) gimtosios kalbos programose apskritai mažėja – vis didesnę vietą užima komunikacinės kalbos funkcijos ugdymas, pritaikomojo pobūdžio negrožinių tekstų nagrinėjimas. O kadangi mokiniui labiausiai rūpi gerai pasirengti brandos egzaminams, „įtilpti į formą“, tai mokytojui dažnai pristinga ir laiko, ir galimybių, gal ir kompetencijos naujoves nagrinėti – belieka tik pamatus kloti... Straipsnyje aptariama naujoji 2010/2011 mokslo metų Lietuvių kalbos vidurinio ugdymo programa. Diskutuojama, ar modulių tematika ne per daug akademinė, nepatraukli jaunam žmogui, pirmiausia ieškančiam savęs, o ne sprendžiančiam globalias kultūros ar literatūros problemas. Didelė problema, kad, šalia siūlomų gausybės teorinių dalykų, negrožinio teksto skaitymo, 18 privalomųjų literatūros tekstų, per dvejus baigiamuosius mokyklos metus mokytojui projekte dar siūloma pasirinkti net iš 52 grožinės literatūros autorių. Kelia nerimą ir siūlomi kūriniai – jų bus neįmanoma gauti, mokyklų bibliotekos jų neturi, mokytojai taip pat ne visi. Analizuojant naujosios programos projektą autorė kelia susirūpinimą, kas svarbiau mokykloje: ar literatūros naujoves nagrinėti, ar pamatus kloti.

ENThe article analyses literature situation at school , asking whether it is frequently taken too far into formalism or plunging into "philological pleasures" offering abundance of mandatory texts, resulting in a loss of a young reader altogether. Not to mention contemporary Lithuanian literature which is often left in stepdaughter's place. It can be stated that attention to fiction (in particular, Lithuanian) in the mother tongue curriculum is decreasing in general - ever-growing place is occupied by communicative language function development, examination of non-fiction texts of adaptive nature. And since a pupil is mostly interested in being well prepared for graduation examinations, "fitting into a form", therefore teachers often lack time and possibilities, and probably competences for examining novelties - all they can do is to lay foundations only... The article discusses the new Lithuanian language secondary education curriculum of 2010/2011. It is discussed whether themes of modules are over academic, unattractive to a young person, first of all, searching for himself/herself rather than solving global issues of culture and literature. A huge problem is that next to a big number of theoretical subjects, non-fiction text reading, 18 mandatory literary texts, in two final years at school teachers are also offered to choose from as many as 52 fiction authors. Offered books also cause concerns - they will be impossible to find, school libraries do not have them, neither do teachers. When analysing the draft new programme, the author is concerned what more important is at school: examining literature novelties or laying foundations.