Acts of irony in political speeches: Irony, speech acts, conversational maxims, principles of felicity, duality

LTStraipsnio objektas - ironija politiniame diskurse. Skiriamos dvi politinių kalbų rūšys - tiesioginė ir netiesioginė. Straipsnyje nagrinėjamos TV3 ir LNK televizijų transliuotos 2005 metų laikotarpio politinės kalbos. Analizės išeities taškas yra autorės įsitikinimas, jog ironija įgyja pačių subtiliausių formų politinio dialogo kontekste. Ironija, kaip kalbos figūra, išreiškia tai, kas nesutampa su tiesiogine sakomų žodžių reikšme. Atlikta analizė leidžia daryti prielaidas, kad ironijos kaip kalbinės figūros vartojimas politinėse kalbose didžiąja dalimi priklauso nuo ekonominės - politinės situacijos šalyje. Nuo to priklauso ne tik ironijos vartojimo dažnumas, bet ir ironijos forma, kuri kinta nuo švelnaus humoro iki kandaus sarkazmo.Reikšminiai žodžiai: Ironija; Šnekos aktai (kalbotyra); Šnekamosios kalbos maksimos; Tinkamumo principai; Dvilypumas; Irony; Speech acts; Conversational maxims; Principles of felicity; Duality.

ENThe subject of the article is irony in political discourse. Two types of political speeches – direct and indirect are distinguished. The article analyzes the political speeches, broadcasted by TV3 and LNK television channels in 2005. The baseline for analysis is the author’s belief that in the context of the political dialogue irony acquires most subtle of its forms. Irony, as a figure of speech, is used to express what does not coincide with the direct meaning of the uttered words. The performed analysis allows for the assumptions, that use of irony as a figure of speech in political speeches mostly depends on the economic – political situation in the country, which determines both the frequency of use and the form of irony, which differs from light humour to bitter sarcasm.