Kodėl Lietuva tapo "vėluojančia Estija", o ne "vėluojančia Slovėnija"?: apie pokomunistinės transformacijos įvairovę
LTVilniaus universiteto prof. Zenono Norkaus knyga „Kokia demokratija, koks kapitalizmas? Pokomunistinė transformacija Lietuvoje lyginamosios sociologijos požiūriu“ recenzentų jau pavadinta „revoliucine“, atveriančia naują tyrimų darbotvarkę. Jos „revoliucingumas“ pasireiškia siekiu įveikti Lietuvos socialinių ir humanitarinių mokslų etnocentriškumą ir į šiuolaikinę Lietuvą pažvelgti iš lyginamųjų studijų perspektyvos, keliant du pamatinius klausimus: kuo lyginamosios analizės metodas reikšmingas Lietuvos atvejui pažinti ir kuo Lietuvos atvejis įdomus platesniam lyginamajam tyrimui? Knygoje analizuojama politinė ir ekonominė pokomunistinės Lietuvos visuomenės sandara. Žinoma, labiausiai intriguoja knygos pabaigoje pateikiamos Lietuvos pokomunistinės demokratijos ir kapitalizmo tipologinės charakteristikos ir perspektyvos, apžvelgiama, kuo Lietuva skiriasi ir kuo yra panaši į pokomunistinės transformacijos pirmūnėmis laikomas neoliberaliąją Estiją ir neokorporacinę Slovėniją. Knygos dalyje apie komunizmą, skaitytojas ras ne tik marksistinius požiūrius, bet ir neomarksistinių teorijų įžvalgų, iš kurių visumos daromos išvados apie komunizmo įvairovę. Svarbiomis teorinėmis naujovėmis pasižymi knygos dalis apie išėjimo iš komunizmo kelių, jo baigčių įvairovę; šios knygos skaitytojai taip pat sužinos, kad Vakarų demokratija ir Vakarų kapitalizmas irgi pasižymi įvairove. Lietuvoje, kur dominuoja neoliberalistinė propaganda ir neoliberalistinė praktika, šios knygos siūloma platesnė pažintis su koordinuoto/ socialinio kapitalizmo modeliu yra ypač vertinga.
ENThe reviewers have called the book “Kokia demokratija, koks kapitalizmas? Pokomunistinė transformacija Lietuvoje lyginamosios sociologijos požiūriu” [Which Democracy, Which Capitalism? Post-Communist Transformations in Lithuania from the Viewpoint of Comparative Sociology] by Zenonas Norkus, Professor at Vilnius University, “revolutionary”. Its “revolutionary character” manifests by an objective to overcome ethnocentricity of Lithuanian social sciences and humanities and to view modern Lithuania from the perspective of comparative studies, posing two underlying questions: How is the method of comparative analysis significant for knowing Lithuania’s case? In what is Lithuania’s case interesting for a wider comparative research? The book analyses the political and economic structure of post-Communist Lithuanian society. Typological characteristics and perspectives of Lithuanian post-Communist democracy and capitalism, presented at the end of the book, are definitely most intriguing; the book overviews how Lithuania differs from and is similar to neoliberal Estonia and neocorporate Slovenia that are considered the achievers of post-Communist transformation. The chapter on Communism presents not only the Marxist views, but also neo-Marxist theory insights, the integrity whereof leads to the conclusions on the diversity of Communism. The part of the book about the diversity of ways out of Communism and its ends introduces important theoretical novelties; the readers will also find out that Western democracy and Western capitalism are also diverse. A more detailed presentation of a coordinated/social capitalism model is particularly useful in Lithuania, where neoliberalist propaganda and neoliberalist practice prevail.
