Litauische Schutzmannschafts - Bataillone und andere paramilitärische Einheiten wärend des Zweiten Weltkrieges

LTPrasidedant Vokietijos ir SSRS karui daugelis lietuvių vylėsi vokiečių padedami atgauti nepriklausomybę. Todėl vietose stengtasi atkurti policijos ir karines struktūras. Dirbti policijoje sugrįžo apie 40% nepriklausomybės laikais dirbusių policininkų. Kaip ir kituose okupuotuose kraštuose, vokiečiai paliko vietos policijos pajėgas, turėjusias užtikrinti viešąją rimtį armijos užnugaryje, saugoti svarbesnius objektus nuo diversantų. Iki 1942 m. rudens suformuota 20 policijos batalionų (per 8000 žmonių), per visą karą veikė 28 batalionai su 13..15 tūkst. žmonių, iš kurių apie 500 žuvo kovose su partizanais ar Raudonąja armija. Batalionai veikė ne tik Lietuvoje, bet ir Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Lenkijoje. Mažiausiai 10 batalionų aktyviai dalyvavo žmonių (pirmiausia žydų) žudynėse, aštuoni tik retkarčiais. 1943 m. vokiečiai sumanė kurti lietuviškąjį SS legioną, kuriam 1943 m. vasarį numatyta mobilizuoti 1919-1924 m. gimusius vyrus. Skirtingai nuo Latvijos ir Estijos, ši akcija Lietuvoje vokiečiams neišdegė. Keršydami naciai uždarė Vilniaus ir Kauno universitetus, į Štuthofo koncentraciją stovyklą išvežė 46 žymius asmenis. 1944 m. bandyta suformuoti vadinamąją Vietinę rinktinę (10 batalionų), kurią galvota panaudoti kovai su sovietiniais ir lenkų partizanais Lietuvoje. Kilus konfliktui tarp Rinktinės vado Plechavičiaus ir SS generolo Jeckelno, Rinktinės štabas buvo suimtas ir išvežtas į Salaspilio koncentracijos stovyklą, pati Rinktinė išformuota, kariai nuginkluoti, jų dalis panaudoti pagalbinėse tarnybose Vokietijoje.Reikšminiai žodžiai: Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Vokietija (Germany); Sovietų Sąjunga (SSRS; Soviet Union; USSR); Nepriklausomybė; Kariuomenė; Policija; Laikinoji Lietuvos vyriausybė; Policijos batalionai; Raudonoji armija; Pareigos; Masinės egzekucijos; Žydai; Komunistai; Latvija (Latvia); SS legionas; Rezistencija; Savanoriai; Baltarusija (Belarus).

ENAt the beginning of the war between Germany and the USSR most Lithuanians hoped for reinstatement of independence with the help of Germans therefore the attempts to reinstate the police and military structures were made locally. Approximately 40 per cent of policemen, which worked during the time of independence, returned to the police. As in other occupied lands, Germans remained the local police forces, which had to ensure the public order in the rearward of the army and protect the most important objects against diversion. 20 police battalions (more than 8000 persons) were formed before autumn of 1942, 28 battalions, consisting of 13 – 15 thousand persons operated during the war. About 500 of the said people were killed battling the guerillas and the Red Army. The battalions were formed not only in Lithuania, but in Byelorussia, the Ukraine, Russia and Poland. At least 10 battalions actively participated in killings of people (mostly Jews), eight battalions participated in the killings only on occasions. In 1943 the Germans decided to form a Lithuanian SS legion, for which, in February 1943, the men, who were born in 1919 – 1924 were planned to be mobilized. Differently from Latvia and Estonia, the campaign was not successful in Lithuania. As the revenge, the Nazis closed the universities of Vilnius and Kaunas and took 46 well-known persons to the Stutthof concentration camp. In 1944 attempts were made to form the so-called local squad (10 battalions) in order to use it for fighting the Soviet and Polish partisans in Lithuania. Upon the conflict between the squad commander Plechavičius and the SS general Jeckeln, the headquarters of the squad was arrested and taken to the Salaspilis concentration camp, the squad was discharged, the soldiers disarmed and a part of the soldiers were used for auxiliary service in Germany.