Lietuvių ir žydų folkloro sąsajos
LTStraipsnyje tyrinėjami lietuvių ir žydų liaudies kultūros paieškų keliai, kurie buvo savotiškai panašūs. Dar imperinėje Rusijoje prasidėjusios paieškos išaugo į tam tikrą bendrumą nepriklausomoje Lietuvoje. Straipsnyje apžvelgiami XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje plėtoti žydų ir lietuvių liaudies kultūros tyrinėjimai ir jų ryšiai. 1892 m. Peterburge buvo įsteigta Žydų istorijos ir etnografijos komisija, 1908 m. pertvarkyta į Žydų istorijos ir etnografijos draugiją. Vilniuje 1907 m. po pirmos lietuvių dailės parodos buvo įsteigta Lietuvių dailės draugija, kuri jungė profesionalius menininkus, tačiau parodoje greta dailininkų kūrinių buvo eksponuojami iš provincijos atsiųsti liaudies meno dirbiniai. Šios draugijos buvo įsteigtos visiškai nepriklausomai viena nuo kitos, tačiau nekyla abejonių, kad abi jos atsirado kaip atsakas į subrendusius lietuvių ir žydų visuomenėse analogiškus poreikius. Lietuvių ir žydų etnografų ir folkloristų aspiracijos buvo panašios, jas siejo ir tautinio muziejaus įsteigimas. Žydų, kaip ir lietuvių, folkloristai buvo įsitikinę, kad folkloro rinkimas ir studijos yra ne vien akademinės visuomenės, bet visos tautos reikalas, o liaudies pavelde įžvelgė tautos vertybių lobyną. Tarpukariu Lietuvoje pastebima žydų ir lietuvių tendencija geriau vieniems kitus pažinti ir bendradarbiauti kultūros srityje. Lietuviai, studijuodami savo liaudies kultūrą, taip pat domėjosi kaimynais. Šiuo laikotarpiu formavosi ir augo Lietuvos tautų palikimo jausmas, kurio neatsiejama dalis – stiprėjantis abiejų bendruomenių tautinis identitetas.Reikšminiai žodžiai: Tautosaka; Folkloro rinkimas; Lietuviai; Lietuvių folkloras; S. An-skis; Sąsajos; Tautinis identitetas; Žydai; Žydų folkloras; Collecting of folklore; Folklore; Jewish folklore; Jewry; Links; Lithuanian; Lithuanians; Lithuanina folklore; National identity; S. An-ski.
ENSearches for culture by Lithuanian and Jewish cultures, which had some peculiar similarities, are discussed in the article. Searches that originated as early as during the imperial Russia developed into a certain alliance in independent Lithuania. The article reviews researches of Jewish and Lithuanian folk culture carried out in late 19th century – early 20th century and their interrelations. Jewish History and Ethnography Commission was founded in Petersburg, in 1892, which was reorganised into Jewish History and Ethnography Society in 1908. Following the first Lithuanian art exhibition held in Vilnius, in 1907, Lithuanian Art Society was founded which united professional artists, but the exhibition also had folk art works sent from the province displayed next to the artists' works. The above-mentioned societies were founded completely independently from each other, but there is not a single doubt that they were founded as a response to mature analogical needs in both Lithuanian and Jewish societies. Lithuanian and Jewish ethnographers and folklorists shared similar aspirations, which were linked also by foundation of a national museum. Jewish, same as Lithuanian, folklorists were confident that folklore collection and studies are not the matter of academic society but rather of the entire nation, and saw the treasury of national values in the folk heritage. During the interwar period, Jewish and Lithuanian trend to getting to know each other better and collaborating in the field of culture was observed in Lithuania. Lithuanians studying their folk culture also showed interest in their neighbours. In that time, the sense of heritage of Lithuanian nations was shaped, the inseparable part of which is strengthening national identity of both communities.
