Vandenvardžiai

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Vandenvardžiai
Alternative Title:
Hydronims
In the Book:
Lygumai. Stačiūnai / vyriausiasis redaktorius Robertas Jurgaitis. Vilnius: Versmė, 2001. P. 593-599. (Lietuvos valsčiai; kn. 6)
Keywords:
LT
Lygumai; Lietuva (Lithuania); Asmenvardžiai. Antroponimai / Personal names. Anthroponyms; Baltų kalbos / Baltic languages; Bendrinė kalba. Kalbos norminimas / Standard language. Language standartization; Tikriniai vardai. Onimai. Onomastika / Onomastics. Proper names; Vietovardžiai. Toponimai / Toponyms; Žodžių daryba. Žodžio dalys / Word formation. Parts of a word; Žodžių kilmė. Etimologija / Word origin. Etymology; Tikriniai vardai. Onomastika / Onomastics. Proper names.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariamai Lygumų ir Stačiūnų apylinkių vandenvardžiai. Pažymima, kad didesnių vandens telkinių, ypač ežerų, šiose apylinkėse nėra gausu, todėl ir vandenvardžių kiekis gana nedidelis. Pagrindiniuose Lietuvos upių ir ežerų vardų rinkiniuose šio krašto ežerų vardų visai nepateikta, taigi galima kalbėti vien tik apie Lygumų ir Stačiūnų upėvardžius, t. y. upių bei upelių vardus. Yra žinoma per 40 Lygumų bei Stačiūnų krašto upių bei upelių vardų. Vandenvardžiai sudaryti įvairiais būdais. Pirmiausia išskirtini pirminiai, t. y. tokie, kurie padaryti be papildomų darybos priemonių ir struktūriškai visiškai sutampa su pamatiniu bendriniu ar tikriniu žodžiu. Tokių vandenvardžių yra 10. Dažniausiai jų pamatinis žodis yra bendrinis daiktavardis. Trijų vandenvardžių pamatiniai žodžiai yra tikriniai daiktavardžiai - vietovardžiai ir asmenvardžiai. Vienas vandenvardis be papildomų darybos priemonių sudarytas iš būdvardžio. Kiti vandenvardžiai darybos požiūriu yra antriniai, t. y. iš pamatinių bendrinių ar tikrinių žodžių sudaryti panaudojant papildomas darybos priemones. Kilmės požiūriu aptariami vandenvardžiai yra nevienodi, atsiradę, susiformavę skirtingais laikotarpiais. Pačiais seniausiais laikytini vandenvardžiai, besiformavę dar prieš lietuvių ir apskritai baltų kalbų susidarymą, siekiantys indoeuropiečių prokalbės laikus. Jų kilmės negalima paaiškinti remiantis vien tik lietuvių kalbos žodžiais, nes tokios pačios kilmės vandenvardžių ar bendrinių žodžių galima surasti kitose indoeuropiečių ar net kitų šeimų (pvz., finougrų) kalbose.Reikšminiai žodžiai: Asmenvardžiai; Bendriniai žodžiai; Daryba; Kilmė; Regioniniai tyrimai; Tikriniai žodžiai; Vandenvardžiai; Common words; Derivation; Etymology; Hydronyms; Personal names; Proper names; Regional research; Word formation.

ENThe article discusses the hydronyms of the areas around Lygumai and Stačiūnai. It is noted that there are not many bigger water bodies, especially lakes, in this area and, therefore, the number of hydronyms is relatively small. The main collections of Lithuanian river and lake names do not contain the names of the lakes of this area at all, so it is possible to speak only about river and rivulet names of Lygumai and Stačiūnai. More than 40 river and rivulet names of the area of Lygumai and Stačiūnai are known. The hydronyms are formed in different ways. The first to be mentioned are primary ones, i.e. such which are formed without any additional word formation means and structurally fully coincide with the fundamental generic or proper name. There are 10 hydronyms of this type. In most cases, the fundamental word is a generic noun. The fundamental words of three hydronyms are proper nouns – toponyms and personal names. One hydronyms is made of an adjective without any additional word formation means. Other hydronyms are secondary in terms of word formation, i.e. they are formed of fundamental generic or proper words with the use of additional word formation means. In respect of origin, the hydronyms in question are not homogeneous and they emerged and formed in different times. The hydronyms that formed even before the formation of the Lithuanian and, in general the Baltic languages, and date back to the times of the Proto-Indo-European language are considered to be the oldest. Their origin can not be explained solely on the basis of words of the Lithuanian language because hydronyms or generic words of the same origin can be found in other Indo-European languages or even in languages of other families (e.g. Finno-Ugric).

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/27380
Updated:
2013-04-28 21:18:43
Metrics:
Views: 30
Export: