Hello darkness: envoi and caveat
LTStraipsnyje aptariamos atminties kultūros ir mirties topografijos temos holokausto kontekste. Reflektuojami kelionių įspūdžiai po žydų žudynių vietas Europoje ir diskutuojama apie mirties atminimo formas. Aplankomas Osvencimas/Aušvicas, Bžezinkos/Birkenau,Vilnius, Kaunas, Lvovas. Pabrėžiami mirties stovyklų ir pastovyklių pavadinimų paradoksai. Bžezinkos/Birkenau pastovyklė buvo pavadinta Kanada, dar vieną numatyta pavadinti Meksika. Tai susiję su Lenkijos miestų socialinės geografijos dalykais ir lenkų kalbos slengo ypatumais. Esame linkę ignoruoti mirties topografiją, kai susiduriame su pasakojimais apie Europos žydų naikinimą. Vilniaus Panerių žydų žudynių vieta yra sunkiai atrandama. Galbūt tai susiję ne su lietuvių gėdos jausmu, o kyla iš nesąmoningos refleksijos, kad kelias į žudynių vietą turi būti sunkus ir nepatogus. Į IX fortą vedanti gatvė Kaune taip pat pavadinta Panerių vardu, priverčianti kopti aukštyn, eiti prieš Neries srovę. Aptariamas Kauno Žaliakalnio atvejis. Į šį kalną tūkstančiai žydų kopė 1941 m., žvelgdami į Japonijos ambasadą, kurioje diplomatas Čijunė Sugihara išdavė vizas, leidžiantis pasiekti neutralias teritorijas. Kelias iš ambasados kalnu žemyn vedė pro Ramybės parką. Ramybė – aliuzija į žydų džiaugsmą, rankose laikant išsigelbėjimo viltį. Komentuojamos "Lvovo geto dienoraščio" autoriaus, rabino Davido Kahanės, įžvalgos. Atkreipiamas dėmesys į žydų moterų ir mergaičių prievartavimo faktus, naudojant gėlių rinkimo ir defloracijos asociacijas, minima daug kitų simbolines prasmes atveriančių atminties kultūros ir mirties topografijos faktų.
ENThe article discusses the topics of memory culture and topography of death in the context of The Holocaust. Travel impressions of walking around the Jewish massacre places in the Europe are reflected and the remembrance forms about death are discussed. The concentration and extermination camp of Auschwitz, Nazi Germany in the occupied Poland, was visited; also the Birkenau village in south Poland, where the second part of the camp was located. The tour is continued by visiting other places of massacre in Vilnius, Kaunas, and Lvov. Paradoxes of death camps and names of sub-camps are emphasized. Birkenau sub-camp was named Canada, another one was intended to be named Mexico. It is related to the social geography subjects of Poland cities and the Polish slang peculiarities. We tend to ignore the topography of death when we encounter stories about Jewish extermination in Europe. A Jewish massacre place in Paneriai, Vilnius is hardly discovered. It could be related not with the Lithuanians' feeling of shame, but from the unconscious reflexion that a path to a place of massacre must be hard and uncomfortable. A street, leading to the Ninth Fort in Kaunas, is also named Paneriai, forcing to climb up, go upstream the river Neris. The case of Žaliakalnis in Kaunas is discussed. In 1941 thousands of Jews climbed to this mountain looking at the embassy of Japan, in which diplomat Chiune Sugihara issued visas allowing to reach the neutral territories. The path from the embassy led downhill through the Ramybes park. The tranquillity is an allusion to the Jews' joy, holding in their hands the hope of salvation. The insights of David Kahana, author of "Lvov Ghetto Diary" are commented. The attention is drawn to the facts of the Jewish women' and girls' being rapped using the associations of picking flowers and defloration. Many other symbolic meanings are referred, that open the facts of the memory culture and the topography of death.
