Europos švietimo erdvės strateginės programos įgyvendinimo ypatumai naujosiose ES šalyse

LTJau beveik ketvirtį amžiaus, skaičiuojant nuo Lisabonos strategijos (2000) įgyvendinimo pradžios, Europos Sąjunga (ES) siekia formuoti bendrąją švietimo politiką. Naujausias švietimo politikos kryptį nusakantis dokumentas – Europos švietimo erdvės strateginė programa, kurią įgyvendinti numatyta iki 2030 metų (ET2030). Vykdant ET2030 užsibrėžtų švietimo politikos tikslų įgyvendinimo stebėseną, nustatyti bendri visoms šalims siektini rodikliai. Tačiau šalys narės pasižymi nevienodu socialinio ir ekonominio išsivystymo lygiu, joms būdingas skirtingas istorinis-kultūrinis kontekstas. Dažnai išskiriamos senosios ir naujosios, arba posocialistinės, ES narės, nes socialiniai ir ekonominiai skirtumai tarp jų bene ryškiausi. Tačiau yra skirtumų ir abiejų šalių grupių viduje, todėl galima manyti, kad švietimo tikslų įgyvendinimo lygis ir būdai taip pat skiriasi. Tyrimo tikslas – nustatyti posocialistinių ES šalių švietimo politikos skirtumus. Siekiant šio tikslo, buvo identifikuota kiekvienai posocialistinei ES narei jos socialinę, ekonominę ir kultūrinę situaciją atitinkanti ET2030 tikslų įgyvendinimo strategija. Raktažodžiai: posocialistinės ES šalys, lyginamoji analizė, švietimo politikos tikslai, ET2030 strateginė programa.

ENAlmost a quarter of a century has passed since the European Union started to implement the Lisbon strategy (2000) and developed a common education policy for all the member states. The newest strategic document which defines the direction of education policy development is the European Education Area strategic framework (ET2030), which is to be implemented by the year 2030. In order to monitor the attainment of education policy goals, common goals are set for the member states. However, the EU member states have achieved different levels of socio-economic development and operate in different historical and cultural contexts. It is common practice to divide EU countries into old and new member states because the social and economic differences between the groups are most evident. Besides that, there are also differences within each group. Therefore, we may assume that the scope and the mode of achieving educational goals also differ. The study aims to reveal education policy differences of post-socialist EU member states. For this purpose, the most convenient strategy towards the ET2030 strategic framework has been identified for each post-socialist EU country, considering their different social, economic, and cultural situation. Keywords: post-socialist EU countries, benchmarking analysis, education policy goals, ET2030 strategic framework.

• Efficiency and effectiveness analysis based on educational inclusion and fairness of European countries. Socio-economic planning sciences 2022, 82, PB, 101293.
• Globalization and development of education in Post-Socialist countries. Journal of educational sciences 2018, 4 (57), 11-17.
• Kodėl neveiksmingas Europos Sąjungos atvirasis koordinavimo metodas: silpnas iš prigimties ar dėl netinkamo taikymo Lietuvoje?. Politologija 2007, 3 (47), 44-70.
• Kokia demokratija, koks kapitalizmas? Pokomunistinė transformacija Lietuvoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu.. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2008. 742 p.
• Moving towards different educational models of the welfare state: comparing the education systems of the Baltic Countries. Filosofija. Sociologija 2017, 28, 2, 139-150.
• Social and academic segregation in the education systems of the new EU member states. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2019, 19, 8-25.
• The Assessment of performance trends and convergence in education and training systems of European countries. European journal of operational research 2023, 305, 1, 356-372.
• The Performance of education systems in the light of Europe 2020 strategy. Annals of Operations Research 2020, 288, 577-608.
• Trends of educational reforms in Lithuania and other post-communist countries. Enkulturation durch sozialen Kompetenzerwerb. Frankfurt, M.: Lang, 2011. P. 249-254.
• Using PIRLS and TIMSS data for the assessment of efficiency and effectiveness of primary education in post-socialist and old democracy EU member states. Lietuvos statistikos darbai 2022, 61, 1-15.
• Viešasis valdymas ar valdysena? Lietuviškasis kontekstas. Viešoji politika ir administravimas 2012, 11, 2, 314-330.