Bendruomeniškumo ir savivaldos Lietuvoje kaitos bruožai: istoriosofinė interpretacija

LTŠiandien valstybė, visuomenė ir tarp jų esanti grandis – vietossavivalda – pasigenda aiškesnio, nuoširdesnio ir konstruktyvesniodialogo. Susidaro įspūdis, kad visi socialinį,politinį ir kultūrinį funkcionalumą lemiantys sandai (arba tinklai) egzistuotų atskirai.Tokia padėtis negatyviai veikia ir valstybės integralumą, ir lietuvių tautos (arba politinės nacijos) gyvybingumą, tęstinumą ir pačių savivaldos institucijųdarbo rezultatus, galbūt ir jų prasmingumą. Kai mąstome apie bendruomeniškumą ir savivaldą, pirmiausia derėtų galvoti apie šių socialinių struktūrų sąsajas, organišką jų giminystę. Tad šioje publikacijoje nagrinėjami bendruomeniškumo ir savivaldos Lietuvoje istorinės kaitos bruožai, pradedant karaliaus Mindaugo Lietuva ir baigiant šiandiena.Publikacijoje pristatomi istoriosofiniai svarstymai veda prie kelių išvadų bei apibendrinimų. Pirma, žvelgiant iš lietuvių tautos ir nacionalinės valstybės tęstinumo pozicijų, istorinių virsmų kokybinių pokyčių kritinė analizė ypač reikšminga, nes veikia socialinių subjektų istorinį sąmoningumą bei elgseną dabartyje. Antra, lietuvių tautos tvarumas, tūkstantmečio pradžioje pasiekęs apogėjų, vėliau ėmė silpnėti ir net gesti, tad šiandien kyla grėsmė valstybės tvarumui bei integralumui. Trečia, šiandieninėje Lietuvoje tebeegzistuoja iš istorijos paveldėta atskirtis tarp bendruomeniškumo ir savivaldos, šių darinių vienovės stygių liudija šiandieninis valstybės tvarkymasis, valstybingumo pobūdis, silpna demokratinių, pilietinių judėjimų ir nuostatų sklaida.

ENModern State, society and the interim link, local self-government requires a more defined, honest and constructive dialogue. One is under impression that all components (networks) defining social, political and cultural functioning exist separately. This status has a negative impact on the State integrity, vitality of the Lithuania nation (or political nation), its continuity and the outcome and possibly meaning of operation of self-government authorities. When one considers community approach and self-government, one should first take into account the connections and natural relationship of the above social structures. This publication therefore examines features of historic change of community approach and self-government in Lithuania, starting with the Lithuania in the King Mindaugas era until the latest days. The publication presents considerations of historical-philosophical nature, leading to several conclusions and summaries. First, looking from the perspective of continuity of Lithuanian nation and national State, the critical analysis of quality changes in historical development is of particular importance, as it affects historical consciousness and modern conduct of social entities. Second, the perseverance of the nation, having reached its peak in the dawn of the millennium, fell subsequently and there is now a threat to the national perseverance and integrity. Third, modern Lithuania has preserved historical distinction between community approach and self-government; the lack in unity of the structures is demonstrated by modern State management, nature of Statehood, and poor dissemination of democratic, civil movements and notions.